<h2>Manijai būdingas milžiniškas aktyvumo lygis</h2>
<p>Jei turite šiokį tokį supratimą apie bipolinį sutrikimą, tikriausiai žinote, kad minėta psichikos liga sergantys žmonės išgyvena perdėm ekstremalių nuotaikų svyravimų periodus, susimaišančius su laikotarpiais be simptomų[1].</p>
<p>Tiesa ta, jog bipoliniai epizodai gali trukti savaites ar mėnesius ir būti tiek ilgi, tiek ganėtinai trumpi (depresiniai ar manijos) na, arba kažkur per vidurį. Manija savo ruožu dažnai laikoma „euforiška“ nuotaikų spektro pabaiga. Tačiau joje slypi daug daugiau svarbių niuansų, ir ji iš tikrųjų, deja, neretai sutrikdo žmogaus gyvenimą, kadangi tokiu etapu jis gali jaustis „pakilęs“ nuo žemės bei itin sutrikęs.</p>
<blockquote>
<p>Kitaip tariant, manija yra pernelyg didelio aktyvumo ir mažesnio miego poreikio būsena, dėl ko tokie asmenys elgiasi neįprastai bei gali turėti išpūstą nuomonę apie save. Tuo tarpu esant sunkiems manijos epizodams, patiriamos haliucinacijos ir psichozė. (Trauma bei miego trūkumas taipogi daro tam nemenką įtaką.)</p>
</blockquote>
<p>Bet kokiu atveju, kad žmogui būtų diagnozuota manija, jis turi turėti ilgalaikę neįprasto elgesio istoriją, į kurią įeitų tokie simptomai, kaip euforija, neįprastai aukšta savigarba ir rizikingas elgesys, – visa tai atspindi tam tikrus tipus bei kategorijas, nebūtinai trukdančias žmogaus gebėjimui gyventi ir kasdien veikti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/taylor-gregory-7pylhgtazec-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Paplitusi klaidinga nuomonė apie maniją, kad tai neva visada euforiška patirtis</h2>
<p>Bipolinio sutrikimo (manijos ar hipomanijos) nuotaikos pakilimas ne visada yra grandiozinis, „pasaulio viršūnę“ siekiantis potyris, apie kurį žmonės dažnai galvoja. Žinoma, taip tikrai atsitinka, bet yra ir nemažai išimčių[2].</p>
<p>Pavyzdžiui, žmogui gali pakilti nuotaika ir atsirasti dirglumas ar pyktis, dėl ko kone nejučia kūną užlieja papildomos energijos pliūpsnis, kurį jis bando panaudoti atliekant dešimt dalykų vienu metu. Tačiau daugelis pacientų vis tik išreiškia dirglumo maniją kaip jausmą, tarsi viskas pernelyg užsitęsia: jie negali išsėdėti prie raudono šviesoforo signalo – tai neva užtrunka per ilgai; negali laukti, kol kas nors atsakys į tai, ką ką tik pasakė, nes turi dar tris idėjas, kurias privalo kuo greičiau išreikšti ir pan. Trumpiau tariant, pastarųjų smegenys sukasi tarsi užvestos, todėl dargi dingsta ir miego bei poilsio poreikis.</p>
<p>Kita vertus, kiekvieno išgyvenimai manijos metu yra skirtingi: jei dalies žmonių pagrindiniai bipoliniai požymiai apima hipomaniją, reiškiančią, jog manijos epizodai nėra „per dideli“, kiti gi jaučiasi nepalyginamai labiau pasitikintys savimi, beveik arogantiški.</p>
<blockquote>
<p>Tuo tarpu miego išsižadėjimas (galbūt net ir maisto) simbolizuoja žymiai sunkesnę, dažnai I tipo ligos formą, apibūdinamą kaip jausmą, kuomet esi pasaulio viršūnėje „nusileidęs“ supermenas, kuriam nėra nieko neįmanomo.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/danie-franco-7khcncddn2u-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Epizodas gali paskatinti žmogų tapti labai seksualiu</h2>
<p>Tiesa ta, jog dalis tokį sutrikimą turinčių žmonių prisimena keletą itin ryškių netinkamo elgesio manijos metu pavyzdžių, į kuriuos įeina telepatinis anglų, kinų ar kitų kalbų „mokėjimas“ (būtų šaunu, jei nebūtų dramatiškai žalinga). Kiti savo ruožtu sako, kad juos neva stebi visi planetos gyventojai, kuomet prausiasi po dušu ar mėgaujasi karšta vonia. Šiaip ar taip, nors tai ir primena siaubo filmų siužeto liniją, tokia, deja, yra jų realybė.</p>
<blockquote>
<p>Vertėtų paminėti ir tai, kad manijos epizodų metu taip pat gali kilti rimtų pasekmių: dėl to, jog bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės praranda ryšį su savimi bei aplinka, patirtis gali apimti epizodus, kurių metu trykštama seksualumu, žūtbūt siekiant intymių santykių, išleidžiama daug pinigų arba įsiskolinama[3].</p>
</blockquote>
<p>Nepaisant to, yra ir manijos aspektų, kurie tuo metu gali jaustis gana teigiami ir laukiami: nemaža dalis žmonių tvirtina, jog turi tiek energijos, kad gali atlikti kelias užduotis vienu metu, greitai kalbėti, neatsilikti nuo pokštų bei sarkazmo ir būti vakarėlių „centru“. Be to, visa tai neretai paskatina ir neregėtą kūrybiškumą, dėl ko manija gali jaustis kaip nuostabi, jaudinanti bei produktyvi patirtis.</p>
<p>Ir visgi, bipolinių epizodų prevencija ir valdymas beveik visada apima vaistus, padedančius stabilizuoti nuotaiką, o norint pasirinkti tinkamą vaistų derinį, gali prireikti ir tam tikrų bandymų (nors terapinio gydymo modelis irgi yra neįtikėtinai naudingas).</p>
<p>Kai kurie vaistai gali būti naudojami visų tipų nuotaikos epizodams gydyti; kiti gi padeda valdyti maniją, hipomaniją ar depresijos epizodus atskirai. Tarp kitko, dalis medikamentų, vartojamų bipoliniam sutrikimui gydyti, pavyzdžiui, antidepresantai, taip pat gali sukelti manijos epizodą, kadangi pastarieji pasižymi tam tikru šalutiniu poveikiu.</p>
<p>Bet kokiu atveju, asmens bipolinio sutrikimo gydymas yra labai įvairus ir laikui bėgant jį gali tekti koreguoti.</p>
<p>Jeigu vartojate vaistus, nuotaikos pakilimą dažnai galima sureguliuoti labai greitai. Tarkim, vieną popietę jums gali kilti keistų minčių, o kitą dieną jūsų mąstymas taps daug aiškesnis. Tačiau taip būna ne visada, mat vaistų veiksmingumas iš dalies priklauso nuo žmogaus ir to, kaipgi jis yra nutolęs nuo įprastos mąstymo būsenos ir funkcijų.</p>
