Andy Burnhamas per vieną mėnesį grįžo į parlamentą, perėmė Leiboristų partiją ir tapo premjeru
Andy Burnhamo sugrįžimas į nacionalinę politiką įvyko neįprastai greitai. Birželio 18 dieną vykusiuose papildomuose rinkimuose Makerfildo apygardoje jis surinko 54,8 proc. balsų ir užtikrintai grįžo į Bendruomenių Rūmus. Pergalė iš karto sustiprino spėliones, kad buvęs Didžiojo Mančesterio meras ketina mesti iššūkį vis silpnesnes pozicijas turinčiam tuomečiam premjerui Keirui Starmeriui.
Vos po kelių dienų, birželio 22-ąją, K. Starmeris paskelbė atsistatydinantis. Jis pripažino, kad Leiboristų partijoje prarado pakankamai paramos ir nebėra tinkamas žmogus vesti partiją į kitus visuotinius rinkimus. Tai atvėrė kelią A. Burnhamui, kuris dar prieš mėnesį buvo regiono meras, o dabar tapo pagrindiniu kandidatu perimti visą šalies valdžią.
Liepos 17 dieną A. Burnhamas oficialiai išrinktas Leiboristų partijos lyderiu. Jį parėmė 379 partijos parlamentarai ir 23 su Leiboristais susijusios organizacijos. Liepos 20 dieną karalius Karolis III pakvietė jį suformuoti vyriausybę, ir A. Burnhamas tapo septintuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku per pastarąjį dešimtmetį.
A. Burnhamo politinė karjera prasidėjo Vestminsteryje dar 2001 metais ir apėmė kelis svarbiausius ministrų postus
A. Burnhamas gimė Mersisaide, šiaurės vakarų Anglijoje, o užaugo Culcheth kaime Češyre. Jis yra pasakojęs, kad susidomėjimą politika paskatino 1982 metų televizijos drama „Boys from the Blackstuff“, vaizdavusi bedarbių gyvenimą Margaret Thatcher valdymo laikais. Vėliau A. Burnhamas studijavo anglų kalbą Kembridžo universitete ir trumpai dirbo žurnalistu specializuotuose leidiniuose.
Į politiką jis atėjo dirbdamas parlamentinės politikės Tessos Jowell tyrėju, o 2001 metais pirmą kartą buvo išrinktas parlamento nariu Leigh apygardoje. Per Tony Blairo ir Gordono Browno vyriausybių laikotarpį A. Burnhamas kilo Leiboristų partijos hierarchijoje ir užėmė kultūros, žiniasklaidos ir sporto ministro, vyriausiojo iždo sekretoriaus bei sveikatos ministro pareigas.
Vėliau opozicijoje jis buvo šešėlinis sveikatos, švietimo ir vidaus reikalų ministras. A. Burnhamas du kartus – 2010 ir 2015 metais – nesėkmingai siekė tapti Leiboristų partijos lyderiu, o po antrojo pralaimėjimo pasirinko kitą kelią ir 2017 metais paliko Vestminsterį, kad galėtų vadovauti Didžiajam Mančesteriui.
Devyneri metai Didžiajame Mančesteryje pavertė A. Burnhamą vienu žinomiausių regioninės politikos lyderių
Didžiojo Mančesterio meru A. Burnhamas išbuvo devynerius metus. Šiuo laikotarpiu jis tapo vienu ryškiausių decentralizacijos šalininkų Jungtinėje Karalystėje ir nuolat reikalavo, kad regionams būtų perduodama daugiau galių spręsti transporto, būsto, investicijų ir ekonominės plėtros klausimus.
Didžiausio nacionalinio matomumo A. Burnhamas sulaukė per COVID-19 pandemiją, kai viešai konfliktavo su Boriso Johnsono vyriausybe dėl finansinės paramos Didžiajam Mančesteriui. Jo kategoriškas regiono interesų gynimas padėjo suformuoti „Šiaurės karaliaus“ reputaciją ir sustiprino įvaizdį politiko, galinčio priešintis Vestminsterio sprendimams.
Jo valdymo modelį imta vadinti „Manchesterismu“. Šio požiūrio esmė – daugiau ekonominių ir administracinių galių regionams, stipresnė vietos valdžia, integruotas viešasis transportas ir glaudesnis valdžios bendradarbiavimas su verslu. Tapęs nacionaliniu lyderiu A. Burnhamas šią regioninio valdymo patirtį pavertė vienu pagrindinių savo politinės programos elementų.
Makerfildo pergalė parodė, kad A. Burnhamas gali susigrąžinti rinkėjus iš „Reform UK“
A. Burnhamo sprendimas grįžti į Bendruomenių Rūmus buvo politiškai rizikingas, nes pagal galiojusias taisykles laimėjęs parlamento mandatą jis turėjo atsisakyti Didžiojo Mančesterio mero pareigų. Vis dėlto Leiboristų partija gegužę leido jam kandidatuoti Makerfildo papildomuose rinkimuose, o tai iš karto buvo vertinama kaip galimas kelias į partijos vadovybę.
Makerfildo rinkimai tapo platesniu Leiboristų partijos politinės krypties testu. A. Burnhamas gavo 54,8 proc. balsų ir aiškiai įveikė „Reform UK“ kandidatą. Tuo metu Nigelo Farage’o vadovaujama partija sparčiai augino paramą ir kėlė vis didesnę grėsmę Leiboristams tradicinėse darbininkų klasės apygardose.
Po pergalės A. Burnhamas pareiškė, kad Leiboristų partija turi „paskutinę galimybę pasikeisti“. Jo rezultatas sustiprino argumentą, kad politikas gali pritraukti tiek tradicinius leiboristų rinkėjus, tiek žmones, svarstančius balsuoti už populistinę dešinę. Praėjus vos trims dienoms po jo pergalės K. Starmeris paskelbė apie pasitraukimą.
A. Burnhamas žada decentralizuoti Jungtinę Karalystę ir perkelti dalį valdžios iš Londono į regionus
Vienas ryškiausių naujojo premjero planų – vadinamasis „No. 10 North“, arba šiaurinis Dauningo gatvės centras Mančesteryje. A. Burnhamas siekia dalį centrinės valdžios funkcijų perkelti arčiau regionų ir suteikti vietos valdžiai daugiau galių ekonomikos, transporto, būsto ir pramonės politikos srityse.
Ekonomikos srityje jis kalba apie reindustrializaciją, investicijas į energetiką, plieną, gynybos pramonę ir profesinį rengimą. A. Burnhamas taip pat yra pasisakęs už didesnį socialinio būsto fondą, viešųjų paslaugų stiprinimą ir socialinės globos sistemos pertvarką. Pastarąją problemą jis pavadino vienu svarbiausių savo asmeninių prioritetų, remdamasis ir savo šeimos patirtimi slaugant Alzheimerio liga sirgusį tėvą.
Pirmojoje kalboje Dauningo gatvėje A. Burnhamas pažadėjo imtis pragyvenimo išlaidų krizės, parengti dešimties metų šalies atnaujinimo planą ir kuo greičiau mažinti benamystę. Jo vyriausybė jau paskelbė papildomą 340 mln. svarų finansavimą kovai su žmonių gyvenimu gatvėse.
A. Burnhamo požiūris į „Brexit“ keitėsi, tačiau jis dabar vengia naujo referendumo klausimo
Kritikai A. Burnhamą kartais vadina klasikiniu Vestminsterio politiku, kuris mėgina save pateikti kaip sistemos autsaiderį. Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių – jo pozicija dėl „Brexit“. Anksčiau jis yra sakęs, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos buvo žalingas ir kad ilgainiui šalis galėtų svarstyti sugrįžimą.
Per Makerfildo kampaniją A. Burnhamas pasirinko atsargesnę poziciją. Jis pakartojo manantis, kad „Brexit“ Britanijai pakenkė, tačiau kartu pareiškė nenorintis iš naujo pradėti visuomenę suskaldžiusio ginčo dėl narystės Europos Sąjungoje. Vietoje to jis akcentavo glaudesnius ekonominius santykius su Europa ir paramą britų pramonei.
Naujojo premjero užsienio politikos patirtis yra ribotesnė nei jo vidaus politikos patirtis. Vis dėlto jis jau patvirtino Jungtinės Karalystės įsipareigojimus NATO, paramą Ukrainai ir siekį palaikyti glaudžius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis bei Europos partneriais. Pirmąją darbo dieną premjero poste A. Burnhamas taip pat telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
A. Burnhamas paveldėjo valdžią šalyje, kurioje per dešimtmetį pasikeitė septyni premjerai
Nuo 2016 metų „Brexit“ referendumo Jungtinė Karalystė išgyveno neįprastą politinio nestabilumo laikotarpį. Po Davido Camerono šalies vyriausybei vadovavo Theresa May, Borisas Johnsonas, Liz Truss, Rishi Sunakas ir Keiras Starmeris, o dabar – A. Burnhamas. Jo paskyrimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė turi septintą premjerą per maždaug dešimtmetį.
K. Starmerio Leiboristai 2024 metais laimėjo rinkimus didele persvara, tačiau jo premjeravimą lydėjo silpnas ekonomikos augimas, ginčai dėl mokesčių ir socialinės politikos, vidiniai konfliktai bei mažėjantis visuomenės palaikymas. 2025–2026 metais Leiboristų rezultatai vietos rinkimuose prastėjo, o „Reform UK“ stiprėjo, todėl partijoje augo spaudimas keisti vadovybę.
A. Burnhamas į Dauningo gatvę atėjo nežadėdamas naujų visuotinių rinkimų artimiausiu metu. Pagal Jungtinės Karalystės parlamentinę sistemą valdančioji partija gali pakeisti savo lyderį tarp rinkimų, o naujasis lyderis gali tapti premjeru, jei išlaiko Bendruomenių Rūmų daugumos paramą. Kiti visuotiniai rinkimai neprivalo vykti iki 2029 metų.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Who is Andy Burnham? Starmer’s successor and the UK’s seventh prime minister in 10 years
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/19/who-is-andy-burnham-the-returning-mp-set-to-challenge-keir-starmer
Reuters. (2026). UK’s Starmer resigns, paving way for orderly transfer of power
https://www.reuters.com/world/uk/uks-starmer-could-set-out-exit-timetable-monday-burnham-waits-wings-2026-06-22/
The Labour Party. (2026). Andy Burnham elected Leader of the Labour Party
https://labour.org.uk/updates/members-updates/andy-burnham-elected-leader-of-the-labour-party/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, suteikiantis svarbią informaciją apie naująjį Jungtinės Karalystės premjerą Andy Burnhamą. Jame apžvelgiamos jo politinės pažiūros, pasiekimai ir laukiančios problemos, kas yra aktualu lietuvių skaitytojams.
Straipsnyje pateikta informacija yra netiksli, nes Andy Burnhamas nėra Jungtinės Karalystės premjeras, o tai klaidina skaitytojus ir neatitinka tikslumo reikalavimų.
Straipsnis apie Andy Burnhamą, nors ir aktualus Jungtinės Karalystės kontekste, nėra pakankamai reikšmingas Lietuvos auditorijai, nes nesusijęs su vietinėmis problemomis ar aktualijomis.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie naująjį Jungtinės Karalystės premjerą Andy Burnhamą, jo politines pažiūras ir iššūkius, su kuriais jis susidurs. Tai naudinga skaitytojams, norintiems suprasti politinę situaciją šalyje.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Andy Burnhamą, jo politines pažiūras ir iššūkius, su kuriais jis susidurs, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo skatinimo.
