Draudimas apima miestus, kuriuose gyvena 50 tūkst. ir daugiau gyventojų, bei kurortines teritorijas
Aplinkos ministerija primena apie Gegužės 1-ąją įsigaliosiantį kietojo kuro deginimo draudimą, kuris bus taikomas miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkst. ar daugiau gyventojų, ir kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse. Tarp jų nurodomi Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus, taip pat Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.
Draudimas apima kietąjį iškastinį kurą, įskaitant akmens anglį, durpes ir lignitą. Aplinkos ministerija pažymi, kad šie pokyčiai skirti šildymo sprendimams, naudojamiems kitam sezonui, įsivertinti iš anksto.
Valstybės teikia paramą gyventojams, keičiantiems taršius katilus
Gyventojai, planuojantys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, ir toliau gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Artimiausias kvietimas planuojamas skelbti 2026 m. liepos 1 d. Pagal 2021-2030 m. energetikos plėtros programos pažangos priemonę Nr. 03-001-06-05-01 iškastinio kuro katilų keitimui namų ūkiuose iš viso numatyta skirti 37,2 mln. eurų.
2026 m. balandžio 7 d. duomenimis, taršius katilus pasikeitė 15 870 gyventojų, o išmokėta paramos suma siekė 52,29 mln. eurų, įskaitant ir neefektyvių biomasės katilų keitimo priemones. Daugiau informacijos apie paramos sąlygas, tinkamus finansuoti įrenginius ir paraiškų teikimo tvarką skelbiama Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje.
Pokytis siejamas su vietinės oro taršos mažinimu tankiau apgyvendintose teritorijose
Ministerija nurodo, kad šildymo sezonui artėjant prie pabaigos svarbu jau dabar planuoti alternatyvas tiems, kurie šildymui naudoja akmens anglį, durpes ar lignitą. Reguliavimas pateikiamas kaip viena iš priemonių, skirtų mažinti vietinę oro taršą tankiau apgyvendintose ir jautresnėse teritorijose.
Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetama daugiau azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų teršalų nei naudojant švaresnius šildymo sprendimus. Pasak ministerijos, tai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei ir gyventojų sveikatai.
Už draudimo pažeidimus bus taikoma administracinė atsakomybė
Gegužės 1 d. įsigalios ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys atsakomybę už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose. Gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 170 iki 1170 eurų. Už pažeidimų teisenos pradėjimą, tyrimus ir protokolų surašymą bus atsakingi savivaldybių administracijų pareigūnai.
Aš tai dieną naktį galvoju apie visos planetos likimą, planetos, kuri kenčia nuo žmogaus veiklos. Manau, kad reiktų daryti priešingai, gyvenvietėse reikalauti kūrenti anglis, kad žmonių mažėtų – mažės jų veikla – mažiau kentės planeta.