<h2>Savo požiūrį išsakiusieji profesoriai gavo pylos nuo vadovybės</h2>
<p>Kiek per kelis dešimtmečius visuomenėje pakito universiteto įvaizdis? Nuo vietos mąstyti ir laisvai reikšti savo mintis, sąvokos „universitetas“ prasmė pakito tarsi į fabriką, štampuojantį iš esmės vienodus produktus. Kadangi visuomenėje visuomet buvo dalis žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių tingėdavo ar negalėdavo mąstyti, taip jau susiformavo, kad už tą dalį turi nuspręsti kiti, kurių žodis yra tvirtesnis. </p>
<p>Tačiau dabar jau galime tvirtinti priėję liepto galą, kai patys universitetų „šeimininkai“, t. y. juose dirbantys ir ne vieną kartą ugdantys dėstytojai yra kontroliuojami, kad netyčia nepamąstytų kitaip, kad nesugalvotų turėti kitokio požiūrio į dalykus, į kuriuos visuotinė nuomonė jau yra suformuota. Juk tą padaryti nebuvo taip lengva, reikėjo ne vieno „įtakingo“ žmogaus pagalbos, kad masių psichologija suveiktų ir turėtume tai, ką turime dabar.</p>
<p>Kaip žinia, kone visi Lietuvos universitetai ėmėsi formuoti studentų nuomonę apie pandemiją, tačiau net ir juose pasitaiko pavienių dėstytojų, kurie su tuo nesutinka arba sutinka tik iš dalies. Tokia situacija įvyko ir Klaipėdos universitete (KU), kai du jame dirbantys profesoriai turėjo gerokai „paklūpėti ant žirnių“ už tai, jog pažeidė Akademinės etikos kodeksą. Kitaip tariant, sukritikavo dabartinę COVID-19 pandemijos valdymo politiką[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/profesorius.jpg" alt="Profesorius" /></p>
<h2>Dabartinė karta renkasi ne studijuoti, o gauti emocinį komfortą</h2>
<p>KU studentai nusprendė, jog profesoriams taip elgtis negalima, mat šie neigiamai atsiliepė apie galimybių pasą ir valstybės politiką suvaldant pandemiją. Tokį studentų skundą išplatino naujienų portalas LRT, mat į jį kreipėsi žmogus, nurodęs, jog per paskaitą turėjo klausyti apie tai, koks COVID-19 virusas yra „silpnas“[3].</p>
<p>Studentai nepasitenkinimą nurodė dviem universiteto profesoriais: Roma Bončkute ir Gintautu Vyšniausku. Tačiau net ir prispausti pasiaiškinti profesoriai savo principų nepamynė ir, paprašyta pakomentuoti situaciją, kaip čia taip atsitiko, R. Bončkutė nusiuntė nuorodą į įrašą „Šokiruojanti tiesa: COVID-19 – tai nusikaltimas prieš žmoniją“, o G. Vyšniauskas tvirtai pareiškė, kad tai, kas vyksta dabar, yra ne kas kita kaip cenzūra, o dabartinę kartą lengviausia apibūdinti terminu „Snowflake generation“, mat jauni žmonės į universitetus ateina gauti emocinio komforto, o ne tyrinėti ir gauti naujų žinių[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/auditorija.jpg" alt="Auditorija" /></p>
<h2>Viešos patyčios iš akademinės bendruomenės tapo norma</h2>
<p>Studentų bendruomenė yra įnirtingai skatinama laikytis „studentiško kodekso“ ir skiepytis, prisidėti prie to, jog būtų išlaikytas kontaktinis ugdymas. Todėl patys studentai neprieštaravo, kad paskaitas galėtų lankyti tik turėdami galimybių pasus, neprieštaravo ir tada, kai pavyzdiniu turintis būti Vilniaus universitetas (VU) iš bendrabučių nusprendė išmesti tuos, kurie jų neturi[4].</p>
<p>Universitetai ne kartą pasityčiojo iš studentų šiems uždraudę be galimybių paso mokytis net ir nuotoliniu būdu. Tiesa, galimybė studijuoti per nuotolį išliks ir toliau tiems, kurie dėl pateisinamų priežasčių negali „atitikti nustatytų reikalavimų“[5].</p>
<p>Šalin iš Lietuvos gabus jaunime! Lietuva stengiasi suteikti jums kuo geresnes sąlygas emigruoti, jog susikurtumėte tokį gerbūvį, apie kurį net nesvajojote ir nesiskųstumėte gaudami 600 eurų „į rankas“ už kelis metus bemiegių naktų studijuojant. Jūsų lauks užsienio universitetai, ir dėkokite pandemijai, dauguma jų sudaro galimybes mokytis nuotoliniu būdu. Tad nebūtinai būsite priversti keisti savo gyvenamąją vietą – galbūt kartas nuo karto tik pakeliausite ir pamatysite, kas gi ten už horizonto.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/studentai-1.jpg" alt="Studentai" /></p>
