Pirkėjai į būsto rinką grįžo greičiau nei tikėtasi – liepą fiksuotas ryškus aktyvumo šuolis
Po ramesnio birželio Lietuvos pirminė būsto rinka vasaros viduryje vėl įgavo pagreitį. Preliminarūs duomenys rodo, kad liepą sudarytų būsto pirkimo–pardavimo sandorių skaičius buvo 16 proc. didesnis nei mėnesiu anksčiau. Palyginti su praėjusių metų liepa, aktyvumas sumažėjo vos 1 proc., todėl galima teigti, kad vasaros sezonas rinkos augimo nesustabdė.
Nors vasara įprastai siejama su mažesniu aktyvumu, šiemet pirkėjai į rinką sugrįžo gerokai anksčiau nei tikėtasi. Analitikai pastebi, kad keičiasi ir gyventojų prioritetai – vis daugiau jų renkasi ekonomiškesnius būstus, o tam įtakos turi tiek sparčiai augančios vidutinės klasės kainos, tiek išsiplėtusi ekonominio segmento pasiūla. Nepaisant nuosekliai kylančių naujų projektų kainų, pasirinkimo galimybės išlieka plačios[1].
„Liepos rezultatai parodė, kad pirkėjų atostogos NT rinkoje buvo trumpos. Išaugus vidutinės klasės būsto kainoms, pirkėjų srautai persiskirstė – dalis gyventojų atsigręžė į ekonominį segmentą, kurio pasiūla liepą kaip tik pasipildė. Pasiūlos lygis šalyje išlieka aukštas, todėl pirkėjai šiuo metu turi plačias pasirinkimo galimybes, nors naujų projektų kainos ir toliau palaiko nuoseklią augimo kryptį“, – sako „Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė.
Vilniuje pirkėjų dėmesys krypsta į ekonomiškesnius projektus
Ryškiausi pokyčiai liepą užfiksuoti sostinėje. Po birželį įprastai sulėtėjusios rinkos aktyvumas vėl pradėjo augti, o jei ši tendencija išliks, rugpjūtį Vilniuje gali būti peržengta 500 parduotų būstų riba.
Didžiausią paklausą sudarė ekonominės klasės būstai – jie sudarė apie 67 proc. visų liepos sandorių. Tokį rezultatą lėmė per pastaruosius mėnesius gerokai išaugusi šio segmento pasiūla, suteikusi pirkėjams daugiau pasirinkimo. Tuo metu vidutinės klasės būstų dalis rinkoje mažėjo. Jei pirmąjį šių metų penkių mėnesių laikotarpį šis segmentas sudarė apie 39 proc. visų pardavimų, birželį jo dalis sumažėjo iki 30 proc., o liepą – iki 27 proc.
Rinkos ekspertų vertinimu, tam didžiausią įtaką padarė kainų pokyčiai. Per metus vidutinės klasės būstas Vilniuje pabrango 13,7 proc., o ekonominės klasės būstų kainos padidėjo 9,7 proc. Dalis pirkėjų dėl to nusprendė rinktis prieinamesnius variantus.
Pasiūla sostinėje ir toliau išlieka itin didelė – šiuo metu rinkoje siūloma 6 502 nauji būstai. Vien liepą pasiūla pasipildė 407 naujais objektais, o daugiau nei pusė jų priklauso ekonominiam segmentui.
Vidutinė naujo būsto kvadratinio metro kaina Vilniuje per mėnesį padidėjo 1,7 proc. ir pasiekė 4 125 eurus. Kainų augimą daugiausia lėmė naujai pristatyti projektai, kurių vidutinė kaina siekė 4 364 eurus už kvadratinį metrą. Prie bendro augimo prisidėjo ir dalies jau rinkoje esančių būstų kainų korekcijos.
Kaunas išlaiko augimo tempą, Klaipėdoje – stabili vasaros rinka
Kauno pirminė būsto rinka liepą taip pat demonstravo stiprius rezultatus. Per mėnesį mieste sudaryti 104 sandoriai – tai 28 proc. daugiau nei birželį ir 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tokie rezultatai atitinka ilgalaikį miesto vidurkį ir rodo, kad pirkėjų aktyvumas išlieka stabilus.
Nors liepą Kaune naujų projektų nepristatyta, pasiūla sumažėjo 6 proc. – iki 1 382 būstų. Tuo metu kainų pokytis buvo nedidelis – vidutinė kvadratinio metro kaina padidėjo 0,5 proc. ir pasiekė 3 441 eurą.
Klaipėdoje didesnių pokyčių neužfiksuota. Uostamiestyje liepą parduoti 28 nauji būstai, o pusė jų – viename projekte. Pasiūla sumažėjo 2,4 proc. ir siekė 810 būstų, o vidutinė kvadratinio metro kaina išliko stabili – 3 629 eurai.
Tuo metu NT plėtros bendrovės „Citus“ vystomuose projektuose liepą pasirašytos 65 būsto pirkimo–pardavimo sutartys. Iš jų 42 sudarytos Vilniuje, 11 – Kaune, 10 – Druskininkuose, o dar dvi – Nidoje.
