NT įsigijimo ribojimai rusams ir baltarusiams Seime žlugo

Suprasti akimirksniu

• Seimas nepritarė siūlymams griežtinti NT įsigijimą, nors diskusijos dėl saugumo buvo aštrios
• Kai kurie parlamentarai ragino griežtinti NT ribojimus, bet siūlymams pritrūko balsų
• Dalis politikų kritikuoja sankcijas: kalba apie žalą ekonomikai ir neveikiančią sistemą
• Ką apie tai manai tu?
• Šaltiniai

Seimas nepritarė siūlymams griežtinti NT įsigijimą, nors diskusijos dėl saugumo buvo aštrios

Seimas svarstė įstatymo pakeitimus, susijusius su ribojamosiomis priemonėmis Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau konkretiems siūlymams griežtinti nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą nebuvo pritarta.

Parlamentarai balsavo dėl kelių opozicijos siūlymų. Tarp jų – idėja neleisti rusams ir baltarusiams, neturintiems nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, įsigyti NT, taip pat griežčiau tikrinti sandorius šalia strateginių objektų. Nei vienas iš šių pasiūlymų nesurinko daugumos palaikymo.

Balsavimai buvo įtempti. Kai kuriais atvejais balsai pasiskirstė po lygiai, o galutinį sprendimą nulėmė susilaikiusieji. Tai rodo, kad politinė nuomonė šiuo klausimu Seime yra stipriai pasidalijusi.

Galutiniame balsavime Seimas pritarė pačiam įstatymo projektui, kuris pratęsia galiojančias sankcijas, tačiau naujų ribojimų dėl NT įsigijimo neįveda.

Kai kurie parlamentarai ragino griežtinti NT ribojimus, bet siūlymams pritrūko balsų

Seimo diskusijoje netrūko ir pasisakymų už griežtesnius ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šių siūlymų autoriai ir juos palaikę parlamentarai argumentavo, kad kalbama ne tik apie ekonomiką, bet ir apie nacionalinį saugumą.^[1]

Seimo narys Mindaugas Lingė pabrėžė, kad siūlymai nėra nauji ir jau buvo svarstomi anksčiau, tačiau realių sprendimų taip ir nepriimta. Jo teigimu, per tą laiką situacija tik blogėjo – NT įsigijimų iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių skaičius augo, o tai, anot jo, didina rizikas šalia strateginių objektų.

Panašią poziciją išsakė ir Laurynas Kasčiūnas, akcentavęs, kad valstybė turi imtis konkrečių veiksmų dabar, o ne nukelti sprendimus į ateitį. Jo teigimu, jau yra pakankamai duomenų ir argumentų, leidžiančių griežtinti kontrolę, ypač kalbant apie objektus šalia karinės ar kritinės infrastruktūros.

Griežtesnių ribojimų šalininkai taip pat priminė, kad kai kurios regiono šalys – Latvija ir Suomija – tokius sprendimus jau priėmė, o Estija juda ta pačia kryptimi. Jų vertinimu, Lietuva šiuo klausimu atsilieka.

Tačiau valdančiųjų atstovai laikėsi atsargesnės linijos. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad tokie sprendimai turi būti sistemiškai įvertinti, o jų iniciatyva priklauso Vyriausybei. Dėl to siūlymams šiuo etapu nebuvo pritarta, paliekant galimybę prie jų grįžti ateityje.

Dalis politikų kritikuoja sankcijas: kalba apie žalą ekonomikai ir neveikiančią sistemą

Diskusijoje pasigirdo ir kritika pačioms sankcijoms bei jų poveikiui ekonomikai. Kai kurie parlamentarai teigė, kad dalis ribojimų yra pertekliniai ir sukuria daugiau problemų nei sprendimų.

Seimo narys Ignas Vėgėlė priminė ankstesnes diskusijas ir kritikavo sprendimų nuoseklumą:

„Ger­bia­mi ko­le­gos, prieš me­tus sto­vė­jau čia, prieš jus, ir siū­liau ar­ba ne­įves­ti jo­kių sank­ci­jų pre­kėms (pa­brė­žiu) ir to­kiu bū­du ne­vai­din­ti, kad mes esa­me čia ge­res­ni už vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gą, ar­ba įves­ti sank­ci­jas vi­soms Eu­ro­pos Są­jun­gos… at­si­pra­šau, vi­soms pre­kėms, nes eks­por­tas į Ru­si­ją iš Lie­tu­vos skai­čiuo­ja šim­tus mi­li­jo­nų eu­rų, kaip ir dar di­des­nius pi­ni­gus skai­čiuo­ja tran­zi­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių per Lie­tu­vą į Ru­si­ją.

Ži­no­te, kas bu­vo pra­ei­tais me­tais? Pri­min­siu. Ne­pri­tar­ta nė vie­nam ma­no pa­siū­ly­mui nei pa­nai­kin­ti sank­ci­jas pre­kėms, tai yra ne­įves­ti pa­pil­do­mų na­cio­na­li­nių sank­ci­jų, nei įves­ti sank­ci­jas vi­soms ru­siš­koms pre­kėms, tiks­liau, lie­tu­viš­kų pre­kių eks­por­tui į Ru­si­ją. Ne­pri­ta­rė tie pa­tys, ku­rių par­ti­jos na­riai šian­dien yra įta­ria­mi ga­li­ma ko­rup­ci­ja“, – sakė I. Vėgėlė.

Tuo metu Seimo narys Valius Ąžuolas teigė, kad dalis ribojimų sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir kenkia Lietuvos verslui:

„Šios per­tek­li­nės sank­ci­jos su­da­ro ga­li­my­bę kur­ti sche­mas, iš ku­rių ga­li­ma pa­si­pel­ny­ti. Tai yra aki­vaiz­du. Ne­jau­gi ne­ga­li­te to su­pras­ti?“ – sakė V. Ąžuolas.

Jis akcentavo ir platesnes ekonomines pasekmes:

„Liūd­niau­sia yra tai, kad mes vi­si su­pran­ta­me, kad tos per­tek­li­nės sank­ci­jos ken­kia mū­sų Lie­tu­vos eko­no­mi­kai. Pa­vyz­dys: pre­kės per Len­ki­ją, Lat­vi­ją, Es­ti­ją va­žiuo­ja pui­kiai, nes ten nė­ra to­kių per­tek­li­nių ri­bo­ji­mų. Da­bar kas pel­no­si? Vi­si su­pran­ta­me, kad pel­no­si tar­pi­nin­kai. Tar­pi­nin­kas, ku­ris ne­ga­li… kaip sa­kant, Lie­tu­va ne­ga­li tie­sio­giai vež­tis tų pre­kių, nes mes per­tek­li­nius ri­bo­ji­mus įdė­jo­me, bet len­kai, lat­viai, es­tai – vi­si džiau­gia­si, nes jie iš to už­dir­ba di­džiu­lius pi­ni­gus.

Da­bar yra įdo­miau­sia, kai tos pa­čios bal­ta­ru­siš­kos pre­kės per Len­ki­ją at­va­žiuo­ja į Lie­tu­vą. Ir nie­kam tai ne­kliū­va“, – sakė V. Ąžuolas.

Seime nėra vieningos pozicijos nei dėl NT ribojimų, nei dėl pačios sankcijų politikos. Nors sankcijos pratęstos, diskusijos dėl jų apimties ir poveikio, tikėtina, dar tęsis.