Rusai sėkmingai išnaudoja sąjungininkų paramą
Rusija dėl turimų didesnių karinių atsargų ir tokių valstybių kaip Kinija bei Šiaurės Korėja paramos pradeda dominuoti kare prieš Ukrainą, pirmadienį Osle pareiškė Norvegijos žvalgybos vadovas Nilsas Andresas Stensionesas (Nils Andreas Stensönes), pristatydamas metinę Norvegijos saugumo tarnybų ataskaitą.[1]
„Šiame kare Rusija dabar yra geresnėje padėtyje nei buvo prieš metus ir pradeda įgyti persvarą“, – tvirtino jis. N.A. Stensionesas pridūrė, kad Kijevo vadovybei reikės didelės Vakarų paramos, kad būtų galima tikėtis pakeisti prastėjančią situaciją.
Maskva gali mobilizuoti maždaug tris kartus daugiau karių negu Ukraina ir prisitaikė prie Vakarų sankcijų geriau negu buvo tikėtasi, pažymėjo N.A. Stensionesas. Jis pridūrė, jog Rusijos pramonė yra pajėgi pagaminti pakankamai amunicijos, kovinių transporto priemonių, bepiločių orlaivių ir raketų tam, kad ištisus metus išlaikytų savo karinius pajėgumus aukštame lygyje.
N.A. Stensioneso teigimu, Rusija ginklų gauna iš Irano, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos. Pasak jo, turimais duomenimis, Kinija, nors ir nėra tiekusi ginklų, tiekia įvairias mašinas, transporto priemones, elektroninius prietaisus ir atsargines dalis, kurias gali panaudoti Rusijos karinė pramonė.
O Ukrainai be Vakarų paramos bus sunku
Norvegijos žvalgybos vadovo teigimu, Vakarų ginklų siuntos reikalingos tam, kad Kijevo vadovybė galėtų apsiginti ir atgauti iniciatyvą konflikte.
Norvegija kartu su Danija ir Nyderlandais yra trečioji Europos šalis, kuri planuoja Ukrainai perduoti amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Šiame kontekste Norvegijos gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas (Björn Arild Gram) pabrėžė, kad „Norvegija ir ES turi būti pasirengusios prisiimti didesnę atsakomybę, kad garantuotų savo ir savo sąjungininkų saugumą“ .
Norvegijos nacionalinio saugumo tarnybos vadovas Larsas Christianas Amodtas (Lars Christian Aamodt), kalbėdamas apie metinę saugumo ataskaitą, sakė, kad dėl didėjančios Europos Sąjungos priklausomybės nuo Norvegijos naftos ir dujų jo šalies energetikos objektams kyla didesnė atakos rizika.
2022 metais Norvegija, po Rusijos invazijos į Ukrainą ir Vakarų pradėtų taikyti sankcijų, perėmė iš šios šalies didžiausios Europos dujų tiekėjos vaidmenį.[2]
„Esu susirūpinęs dėl priklausomybės ir neabejotina, kad Europa tampa vis labiau priklausoma nuo Norvegijos dujų“, – nurodė L.Ch.Amodtas ir pridūrė, kad konfliktui Artimuosiuose Rytuose gilėjant priklausomybė gali didėti, taip padidindama grėsmės ir rizikos lygį.
Kalbėdamas šia temą N. A. Stensionesas pažymėjo, kad Rusija „kaip įprasta“ toliau atidžiai stebi Norvegijos energetikos infrastruktūrą.
Norvegų pastebėjimai apie Maskvos galių stiprinimą – toli gražu ne pirmi
Jungtinės Karalystės žvalgyba mano, kad Pasaulio karinės ekonomikos ir strategijos instituto atidarymas Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje yra ženklas, liudijantis glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką, informavo „Elta“.
Apie tai JK gynybos ministerija pranešė naujausioje žvalgybos duomenų apie karą Ukrainoje suvestinėje, kasdien skelbiamoje platformoje „X“.
„2024 metų vasarį prie Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos įsteigtas naujas karinių tyrimų institutas. Pasaulinės karinės ekonomikos ir strategijos institutą, kaip jis vadinamas, įsteigė griežtosios linijos politologas Sergejus Karaganovas. Jam vadovaus admirolas Sergejus Avakjancas, buvęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas, 2023 metų balandį atleistas iš šių pareigų. S. Avakjancas mano, kad Rusija yra ilgalaikės konfrontacijos su Vakarais būsenoje“, – rašoma suvestinėje.
Naujasis institutas apims politikos ir ekonomikos sritis, tačiau daugiausia dėmesio skirs užsienio valstybių kariniam pramoniniam kompleksui. Taip pat jis orientuosis į strateginio atgrasymo ir branduolinių ginklų vaidmens tyrimus.
Siūloma, kad instituto darbuotojai daugiausia būtų įdarbinami iš įvairių ekonomikos mokyklos fakultetų. Į jį taip pat bus kviečiami mokslininkai iš įvairių karo akademijų, pavyzdžiui, Rusijos generalinio štabo akademijos.
„Labai tikėtina, kad tai paskatins glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką, kuri lems aukštojo mokslo militarizaciją“, – teigia britų žvalgyba.
