Kas lėmė lietų gausą vienoje Kretingoje?
Prieš kelias dienas portalo 77.lt skaitytojai pasidalino savo pastebėjimais apie, jų nuomone, keistoką reiškinį. Jie atsiuntė Lietuvos orų žemėlapį, kuriame matyti, kad poroje Žemaitijos regionų užklupo liūtis, kai tuo pat metu šalimais esančiuose rajonuose lietus buvo nedidelis arba jo visai nebuvo.
Kaip viena iš galimų prielaidų, liūčių gausa buvo susieta su Baltijos jūros kaimynyste, tačiau siekiant tiksliai išsiaiškinti minėto gamtinio reiškinio priežastis, portalas kreipėsi į specialistus
Lietų Kretingoje ir Plungėje įtakojo jūra ir kiti sutapę veiksniai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas patikslino, kad Baltijos jūra visgi turėjo įtakos liūtims Žemaitijoje.
„Kelios dienos iš eilės buvo panaši sinoptinė situacija, kai šiauriau Lietuvos laikėsi žemo slėgio sritis, o Lietuva buvo jos pietinėje šio žemo slėgio srities dalyje. Vėsesnio oro srautas slinko iš vakarų į rytus ir buvo palanku virš dar sąlyginai šiltos Baltijos jūros vystytis lietaus debesims. Tai lėmė gausesnius kritulius vakarinėje Lietuvos dalyje. Susidariusi sinoptinė situacija lėmė, kad debesys slinko lėtai, todėl didžioji dalis kritulių išlijo vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Vidurio Lietuvos rajonai jau sulaukdavo nebent tik silpno lietaus“, – nurodė jis.
Palyginus su Anglija, Lietuvoje lyja mažai
Potvynių grėsmė Anglijos pietuose vis dar yra didelė, o niokojančios audros „Ciaran“ pasekmės jaučiamos visoje Jungtinėje Karalystėje, prieš savaitę rašė „Elta“.
Po pietinę pakrantę ir Normandijos salas plovusių liūčių ir 160 kilometrų per valandą siekusių vėjo gūsių, pasirodė beveik 90 perspėjimų dėl potvynių, apie galimų potvynių grėsmę pranešta dar daugiau nei 235 vietovių.
Lapkričio pradžioje šio ekstremalaus meteorologinio reiškinio sukeltos liūtys bei stiprūs vėjo gūsiai pasiekė ir Škotiją bei šiaurės Anglijos dalis. Tuomet be elektros liko beveik 150 000 namų.
Rytų Škotijoje Meteorologijos biuras tuomet buvo paskelbęs geltonos spalvos perspėjimą dėl oro sąlygų – regione kilo pavojus dėl sudėtingų vairavimo sąlygų, potvynių ir vėluojančio ar sutrikusio traukinių ir autobusų eismo, be to, buvo tikimybė, kad, vandeniui pasiekus aukštą lygį, gali staiga išsilieti upės.
Džersio saloje kurį laiką buvo uždarytos visos mokyklos, salos gyventojams buvo patariama likti namie. Gernsio gyventojams dėl kelių būklės buvo nurodyta imtis papildomų atsargos priemonių kelionių metu. Sent Ostelo pradžios mokykla pietvakarinėje Kornvalio grafystėje buvo uždaryta dėl ją užliejusio potvynio.
Audra apgadino namus Džersyje. Meteorologijos biuro teigimu, Normandijos salos išgyveno „supercėlę“, kurios metu nuolat žaibavo, iš dangaus krito dideli krušos gabalai ir kilo viesulo rizika.
