<h2>Prezidento poste lieka E. Macronas</h2>
<p>Sekmadienio vakarą daugelis prancūzų ir europiečių sulaikę kvapą laukė Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatų. Vieni akcentavo, kad Prancūzijai reikia permainų, kiti tikino, kad šiuo įtemptu laikotarpiu svarbus stabilumas. Pirmosios rinkimų rezultatų projekcijos atskleidė, kas šalį valdys ateinančius penkerius metus: paaiškėjo, kad dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas, surinkęs apie 58,5 proc. balsų, užsitikrino antrą kadenciją poste[1].</p>
<p>E. Macronas įveikė kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, surinkusią 41,4 proc. balsų.</p>
<p>Vis dėlto, šįkart rezultatų skirtumas yra pastebimai mažesnis nei 2017 metais, kai už centristą E. Macroną balsavo 66,1 proc. rinkėjų, o už M. Le Pen – 33,9 procento.</p>
<p>Tai yra geriausias M. Le Pen pasirodymas nuo pat jos politinės karjeros pradžios, o kartu ir didelį nerimą keliantys ženklai E. Macronui ir jo šalininkams.</p>
<blockquote>
<p>Vis daugiau ekspertų pabrėžia, kad šiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose neišvengta dažnos tendencijos, kai balsuojama ne „už" konkretų kandidatą, bet „prieš".</p>
</blockquote>
<h2>Pergalę temdo kraštutinių dešiniųjų populiarumas</h2>
<p>Eifelio bokšto fone susirinkusiems rinkėjams sakydamas pergalės kalbą E. Macronas žadėjo, kad ši jo kadencija skirsis nuo ankstesnės. </p>
<blockquote>
<p>„Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius. Tai bus mano ir mane supančiųjų atsakomybė“, – pareiškė E. Macronas[2].</p>
</blockquote>
<p>Jis taip pat pažadėjo kad Prancūzijai vadovaus „atnaujintu metodu“ ir pridūrė, kad ši „nauja era“ nebus „ankstesnės kadencijos, kuri dabar baigiasi, tęsinys“.</p>
<p>Politinių vilčių anaiptol nelaidoja ir šį kartą pralaimėjimą patyrusį M. Le Pen. Politikė anksti pripažino rinkimų rezultatus ir besikreipdama į savo rinkėjus teigė, kad žada tęsti kovą, turėdama omenyje šią vasarą Prancūzijoje vyksiančius parlamento rinkimus.</p>
<blockquote>
<p class="p2">„Niekada neapleisiu prancūzų", – sakė ji šalininkams.</p>
</blockquote>
<p class="p2">Iš tiesų, nors E. Macrono pergalė jo šalininkams yra svarbi, džiaugsmą temdyti gali akivaizdus valstybės susiskaldymas ir su kiekvienais rinkimais augantis palaikymas kraštutinėms partijoms.</p>
<p class="p1">Akivaizdu, kad už E. Macroną dalis piliečių balsavo nenoriai, vien tam, kad užkirstų kelią kraštutinių dešiniųjų pergalei. Tai supranta ir pats prezidentas, savo sveikinimo kalboje teigęs:</p>
<blockquote>
<p>„Žinau, kad nemažai prancūzų šiandien balsavo už mane ne tam, kad palaikytų mano idėjas, o tam, kad sustabdytų kraštutinių dešiniųjų idėjas"[3].</p>
</blockquote>
<p>Jis paragino savo šalininkus būti „malonius ir pagarbius" kitiems, nes šalį drasko „tiek daug abejonių, tiek daug susiskaldymo":</p>
<blockquote>
<p>„Aš esu nebe vienos stovyklos kandidatas, o mūsų visų prezidentas", – savo kalbą užbaigė E. Macronas.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, pergalės euforijai nurimus, Prancūzija, o kartu ir visa Europa turės pažvelgti tiesai į akis ir spręsti didžiulės politinės poliarizacijos klausimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/arnaud-jaegers-ibwjsmobnnu-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sunkumų išvengti nepavyks</h2>
<blockquote>
<p class="p1">„Nesugadinant pergalės, bet M. Le Pen rinkėjai parodė geriausią rezultatą per visą istoriją. Vyriausybės politikoje bus tęstinumas, nes prezidentas buvo perrinktas. Tačiau, mes taip pat išgirdome Prancūzijos žmonių žinią", – po rezultatų paskelbimo „BFM TV“ sakė Prancūzijos sveikatos apsaugos ministras Olivjė Veranas[4].</p>
</blockquote>
<p class="p1">Vis tik didelių pokyčių E. Macrono politikoje nesitikima. Dalis prancūzų nejaučia, jog jų prezidentas supranta eilinio piliečio problemas ir aktualijas.</p>
<p class="p1">Per paskutines dvi rinkimų kampanijos savaites E. Macronas lankėsi daugelyje Prancūzijos provincijos regionų miestelių vien tam, kad nusikratytų jo manymu, nepelnytai jam užlipdytos „turtingųjų prezidento" etiketės.</p>
<p class="p1">Jis žadėjo ateinančius penkerius metus skirti darbo aktualijoms spręsti, teigdamas, kad jo vykdoma politika, pavyzdžiui, darbo įstatymų sušvelninimas, jau padėjo sukurti darbo vietų. Taip pat jis sakė galutinai užbaigsiantis dešimtmečius trukusį masinį nedarbą šalyje.</p>
<p>Nors E. Macronas pažadėjo skubiai priimti naują įstatymų paketą, skirtą prancūzų nedarbui ir skurdui mažinti, didelį vaidmenį jo rinkiminėje kampanijoje užėmė užsienio politika.</p>
<blockquote>
<p>E. Macronas pasirinkimą tarp jo ir M. Le Pen vadino „referendumu dėl Europos, ekologijos ir sekuliarizmo" ir sakė, kad dėl kraštutinių dešiniųjų lyderės reikalavimų pakeisti ES sutartį, Prancūzija būtų išstumta iš bloko. Ne kartą buvo apeliuota ir į M. Le Pen požiūrį į Vladimiro Putino režimą[5].</p>
</blockquote>
<p>Manoma, kad E. Macronas pasinaudos savo pergale, kad sustiprintų savo siekį didinti ES gynybos projektą, glaudžiau bendradarbiauti imigracijos srityje.</p>
<p>Įtemptu geopolitiniu laikotarpiu tikimasi tęsti vieningo diskurso paieškas su kitomis bendrijos narėmis Rusijos pradėto karo akivaizdoje.</p>
<h2>Sveikina valstybių lyderiai</h2>
<p class="p1">Pasaulio valstybių lyderiai su džiaugsmu sutiko žinią apie E. Macrono pergalę. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis tviteryje rašė, jog galima kliautis Prancūzija dar penkerius metus[6].</p>
<p class="p1">Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen džiaugėsi, jog bus galima tęsti puikų bendradarbiavimą.</p>
<p class="p1">Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad Prancūzijos rinkėjai šiandien pasiuntė stiprų pasitikėjimo Europa balsą, o britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pavadino Prancūziją viena artimiausių ir svarbiausių sąjungininkių.</p>
<blockquote>
<p class="p1">E. Macroną pasveikino ir Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, kuris tviteryje rašė, jog tikisi ir toliau kartu stiprinti Europos Sąjungą, NATO ir ginti demokratines vertybes[7].</p>
</blockquote>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/anthony-choren-lyzap0eubdy-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2 class="p1">Vasarą Prancūzijos laukia ir parlamento rinkimai</h2>
<p class="p1">M. Le Pen populiarumo klausimas dar neabejotinai sugrįš. Ypač atsižvelgiant į tai, kad šį birželį Prancūzijoje vyks parlamento rinkimai, kurie E. Macronui gali būti ir gerokai mažiau sėkmingi.</p>
<p class="p1">Atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą ir po jos sekusias Vakarų sankcijas, dėl kurių smarkiai išaugo degalų kainos, M. Le Pen kampanija akcentavo didėjančias pragyvenimo išlaidas kaip silpnąją E. Macrono pusę.</p>
<p class="p1">Tikėtina, kad šiuo „arkliuku“ bus siekiama pasinaudoti ir parlamento rinkimuose.</p>
<p class="p2">Prezidento rinkiminėje kampanijoje M. Le Pen žadėjo tai, ką daugelis prancūzų nori girdėti: sumažinti degalų mokestį, nustatyti nulinį pardavimo mokestį būtiniausioms prekėms, atleisti jaunus darbuotojus nuo pajamų mokesčio ir laikytis „Prancūzija pirmiausia" pozicijos.</p>
<p class="p2">Tačiau, kai kurios itin griežtos M. Le Pen pažiūros, akivaizdu, kad daliai prancūzų pasirodė esančios vis dar pernelyg kraštutinės. Todėl, nėra aišku, kokia politine trajektorija žygiuos šios politikės vedama partija.</p>
<p>Nors nepaisant pralaimėjimo M. Le Pen teigė, kad didelė balsų dalis vis tiek reiškia pergalę, o jos atstovaujamos Nacionalinio sambūrio idėjos pasiekė naujas aukštumas, su tuo nesutinka kiti prancūzų politikai.</p>
<p>Kraštutinių dešiniųjų varžovas Ericas Zemmouras pabrėžė, kad galiausiai M. Le Pen patyrė nesėkmę kaip ir prieš ją partijai vadovavęs politikės tėvas:</p>
<blockquote>
<p>„Tai jau aštuntas kartas, kai Le Pen vardą ištinka pralaimėjimas"[8].</p>
</blockquote>
<p>M. Le Pen 2011 m. perėmė savo tėvo Jeano-Marie Le Peno įkurtą partiją, siekdama pakeisti jos įvaizdį ir padaryti priimtinesnę eiliniam prancūzui.</p>
