Norintiems žvejoti reikės laikyti egzaminus?

Bendro egzamino medžiotojams ir žvejams nebeužtenka?

Lietuvoje medžiotojai ir žvejai dažnai buriasi drauge – veikia medžiotojų ir žvejų draugijos, nors veikla, rodos, gerokai skiriasi. Vis dėlto, norint gauti medžiotojo bilietą reikia išlaikyti egzaminą, tuo tarpu norint žvejoti egzamino, bent jau iki šiol nereikėjo. O gal ir natūralu – juk medžiojant naudojami šaunamieji ginklai, o ir pati veikla yra labai pavojinga sveikatai ir gyvybei, jei vykdoma ne pagal reikalavimus. Žvejojant, žinoma, taip pat galima nukentėti, tik, veikiausiai, gerokai rečiau, nei medžioklės metu. 

Vis dėlto atsirado žmonių, kurie sako, kad žvejams taip pat reikia egzamino. Klausimas tad, ar jie taip uoliai nori ištrinti iš vaikų pirmosios žvejybos su plūdine meškere atsiminimus? O gal jau keturmečius, prieš įduodant meškerę į rankas, vesime prie egzaminų popieriaus?

„Būtų labai labai sveikintina, jei būtų svarstomas egzaminas žvejams, grynai kiekvienas žvejas, kuris norėtų nusipirkti leidimą žūklei, turėtų būti išlaikęs egzaminą. Kaip ir sėsdamas už automobilio vairo turi žinoti, ką darai, nes iš vienos pusės tai transporto priemonė, iš kitos pusės – ginklas. Tai taip pat su meškere“, – politikams aiškino žvejys mėgėjas Kęstutis Lenikas, kalbėdamas konferencijoje „Mėgėjiška žvejyba Lietuvoje“^[1].

Tiesa, vėliau jis pasakė, kad gal vaikams tokio egzamino ir nereikėtų, tačiau vėliau, vaikui augant, vis dėlto verta būtų įvertinti ir jo žinias. 

Piktinasi, kad nežino, ką sužvejojo

Yra ir daugiau žmonių manančių, kad žūklės mėgėjai turėtų laikyti egzaminą. Pasirodo, dalis žvejų nepažįsta žvejų, na, o kai kurių manymu, norint žvejoti reikia žinoti, ką žvejoji. Vėlgi, klausimas, kaip faktiškai galima užtikrinti, kad prie ežero su šeima poilsiauti nusprendusieji yra tinkami žvejybos egzamino laikymui? Ir ar išties toks didelis nusikaltimas pagautą kuoją pavadinti raude, ar nepažinti pagauto ešerio. 

„Absoliutus taisyklių neišmanymas, nuotraukos su nelegaliais laimikiais, visiškas nesupratimas apie žuvis ir net nesugebėjimas atskirti jų rūšių. Visa to ten per akis, tad galbūt atėjo metas įvesti egzaminą, kurį privalėtų išlaikyti kiekvienas, norintis gauti teisę žvejoti? Pastaruoju metu, rodos, tampa norma užuot tiesiog paskaičius ir į galvą susidėjus taisykles, internete uždavinėti kvailus klausimus. O paskui dar ir pulti piktintis, jei gauti atsakymai pasirodė ne tokie, kokių norėjosi“, – rašo žurnalistas Lukas Miknevičius.

Jo teigimu, įsivedę meškeriojimo egzaminą tikrai nebūtume kažkokie išskirtiniai. Toks žinių patikrinimas egzistuoja Vokietijoje, kur, norint, kad žvejybos egzaminas būtų išlaikytas, reikia atsakyti bent į 45 klausimus iš 60-ies. 

„Galbūt reikėtų ne tik įvesti žūklės egzaminą, bet dar ir kiekvienam, kuris būtų sugautas pažeidinėjantis taisykles, liepti tą egzaminą perlaikyti iš naujo. Malonu nebus, bet galbūt tada ateis diena, kai galėsime drąsiai sakyti, kad mūsų žvejai žino, ką daro prie vandens ir moka tausoti to vandens išteklius“, – svarsto žurnalistas^[2].

„Aš tik už, aš visiškai sutinku, kad egzamino be jokios abejonės reikia“, – „Žinių radijo“ laidoje paklaustas, ar reikia žvejams egzamino, sakė dar vienas žvejys Marius Jonis^[3].

Vokietijoje žvejoti nepaprasta net turistams

Na, o pavyzdžiu imama Vokietija turi institucijas, kurios prižiūri visus žvejybos reikalus. 

Kiekviena federalinė žemė turi vieną ar daugiau žvejybos priežiūros asociacijų, o taisyklės įvairiuose regionuose skiriasi. Vienas reglamentas, būdingas (beveik) visoms federalinėms žemėms, yra būtinybė išlaikyti žvejybos egzaminą prieš išmetant pirmą kartą.

Žvejybos egzaminas paprastai vyksta vieną ar du kartus per metus, skirtingu laiku, atsižvelgiant į federalinę žemę.

Norėdami gauti licenciją reikia kreiptis į žvejybos klubą, kuriame sužinosite, kada vyksta pamokos ir egzaminai. 

Prieš egzaminą turi būti išklausytos 30–40 valandų prižiūrimos žvejybos pamokos (paprastai pamokos vyksta 4–5 savaitgalius. Informaciją apie datas ir instrukcijas paprastai galima gauti vietiniuose žvejybos klubuose ir parduotuvėse)

Egzamino metu tikrinamos žinios:

• Įvairių rūšių žuvys;
• Žuvų biologija ir buveinės;
• Žvejybos įranga ir jos panaudojimas;
• Sugavimo gydymas;
• Įvairių tipų vandenys (ežerai, upės, jūros);
• Atitinkami teisės aktai dėl žuvų, gyvūnų ir gamtos apsaugos.

Sėkmingai išlaikius sportinės žūklės egzaminą, žvejybos klubas išduos leidimo pažymėjimą, kurį bus galima iškeisti į oficialią žvejybos licenciją. Egzamino išlaikymo pažymėjimas galioja iki gyvos galvos, tačiau tikroji žvejybos licencija galioja vienerius ar penkerius metus. Licencija gali būti pratęsta už tam tikrą mokestį.

Turistai ir lankytojai taip pat gali kreiptis dėl turistinės žvejybos licencijos iš žvejybos klubo. Dėl to reikėtų susitarti prieš keliaujant į Vokietiją, kad būtų galima susitarti dėl turistinės žvejybos egzamino datų ir instruktorių. Procesas panašus, tačiau licencija išduodama iškart po egzamino ir galioja tik ribotą laikotarpį. Turistinės žvejybos licencijos galioja savaitę, dvi savaites arba mėnesį.

Pastaruoju metu dėl didelio Vokietijoje žvejoti norinčių turistų skaičiaus kelios federacinės žemės iš viso panaikino licencijos reikalavimus. Šiuo metu buvusiose Rytų Vokietijos žemėse Brandenburge ir Meklenburge-Pomeranijoje žvejams žvejoti tereikia įsigyti žvejybos leidimą.

Žvejybos metu žvejybos licencijos nepateikimas atitinkamoms institucijoms (jūrų policijai, miškų pareigūnams ir pan.) gali užtraukti milžiniškas baudas. Priežastis ta, kad pažeidžiamas ne vienas įstatymas (gamtos apsauga, vagystės, žiaurus elgesys su gyvūnais ir kt.)^[4].