Esamų darbuotojų nebeužtenka
Energetikos krizė iš Lietuvos padangės persikėlė tiesiai į Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) bendrovę, kuriai, pasirodo, jau nebeužtenka pajėgumų gyventojams aptarnauti.
Smarkiai išaugus darbų apimtims dėl elektrą gaminančių naujų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų, ESO jau trūksta ne tik darbuotojų, bet ir medžiagų. Esą dėl to ir vėluoja prijungimo darbai.
Dėl komplikuotos veiklos stoja ne tik darbai, bet kenčia ir rangovai – į ateitį nustumiami ESO skelbiami konkursai, o naujų vartotojų nepasitenkinimas auga.
Nepaisant energetikų trūkumo, visuomenės akys krypsta būtent į šios srities specialistus, kurie ir galėtų tapti pagrindiniu „vairu“, išvedančiu valstybę iš energetikos krizės, juolab kad ir universitetai inžinerinės pakraipos studentams žada sotų ir garantuotą rytojų.
Kiekvieną mėnesį sulaukia apie 12 tūkst. prašymų
ESO valdybos narys, tinklų vystymo tarnybos direktorius Ovidijus Martinonis teigia, kad kiekvieną mėnesį sulaukiama apie 12 tūkst. paraiškų prijungti naujus vartotojus, pasididinti galią, sustiprinti tinklą ar prijungti gaminančius vartotojus prie skirstomojo tinklo.
Lyginant su pernai metais, šiemet tokių paraiškų skaičius išaugo net 71 %. Nors ir ESO drauge su rangovais laiku arba anksčiau termino prijungia 96 % klientų, visgi, dėl darbuotojų trūkumo 4 % klientų darbų tenka laukti ilgiau nei buvo planuota[2].
Pranešama, kad dėl Ukrainos karo su Rusija sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, trūksta pagrindinių skirstomojo tinklo komponentų: galios transformatorių, modulinių transformatorinių, elektros kabelių.
O. Martinonis pabrėžia, kad dėl darbuotojų trūkumo kenčia ir rangovai, kurie dėl to, kad nėra dirbti galinčių žmonių, negali dalyvauti ESO skelbiamuose konkursuose. Pasak jo, labiausiai neigiamos tendencijos juntamos Vilniaus rajone, kur sparčiai plečiasi gyvenamieji kvartalai, o darbuotojų ypač trūksta.
Specialistų jau ieško trečiosiose šalyse
Lietuvos elektros energijos asociacija (LEEA) taip pat pritarė, kad dėl plečiamų pajėgumų įskaitant ir išaugusį vėjo bei saulės elektrinių poreikį, yra ir daug kitų privačių užsakymų, tad resursų darbams įvykdyti ESO nebepakanka.
„LEEA kartu su savo įmonėmis bendradarbiauja su įdarbinimo agentūromis ir šiuo metu ieško specialistų trečiosiose šalyse, pirmiausia Kazachstane. Atvykstantiems mokama tokia pat alga kaip ir vietiniams darbuotojams. LEEA įmonės supranta, kad darbų rinkoje tik daugės, nes Proveržio paketas pirmiausia yra nukreiptas į atsinaujinančios energetikos projektus ir jų prijungimą prie Lietuvos elektros tinklo“, – teigė LEEA prezidentas Kęstutis Jauniškis[2].
Iš energetikos specialistų tikimasi daug
O štai energetinės krizės akivaizdoje pasigendama ir energetikos specialistų sprendimų, reikalingų jau vakar. Būtent nuo energetikos sektoriuje dirbančių žmonių ir priklauso visų energetinė ateitis. Europos Komisijos duomenimis, įgyvendinus Europos žaliąjį kursą iki 2050 m., pasaulinėje darbo rinkoje energetikos sektoriuje bus net iki 42 mln. darbo vietų[4].
Visgi norint atsikąsti energetiko duonos, vien didelio noro nepakaks – specialistams taikomi ir aukšti reikalavimai. Pasak „Ignitis grupės“ inovacijų vadovo, KTU absolvento Pauliaus Kozlovo, energetikos sektoriuje dirbantis specialistas privalo suprasti esminius dalykus: kaip veikia energijos prekyba, kokie yra techniniai ribojimai bei kiti specifiškumai, taip pat reikalaujama ir supratimo, kas tuos kainų pokyčius lemia.
Kalbėdamas apie specialisto amžių ir polėkį, P. Kozlovas teigė išankstinio nusistatymo neturintis ir pridūrė, kad kartais amžiaus kriterijus gali ir kaip reikiant suklaidinti. Pasak jo, kartais naujų vėjų, inovatyvių idėjų gali įnešti ir patirties turintis, tačiau tuo pačiu ir nepraradęs smalsumo žmogus. O štai, kad asmuo yra jaunas, tai nebūtinai turi sąsają su tuo, kad jis būtinai bus motyvuotas ir atsakingas. Pasitaiko atvejų, kai jaunas žmogus, priešingai, mėgina išvengti atsakomybės už rezultatą.
„Nepriklausomai nuo to, kokioje pozicijoje dirbsite ir kiek patirties jau esate sukaupę, siekiant pasiūlyti ir sukurti tvarų sprendimą, teks įsigilinti praktiškai į visą energetikos sistemą, jos savybes ir niuansus“, – teigė KTU alumnas[4].
Ruošiasi proveržiui – įkūrė naują centrą
Spalio 1-ąją Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė įsteigusi Atsinaujinančios energetikos centrą, vienoje komandoje apjungsiantį atsinaujinančios energetikos plėtojimui reikalingas kompetencijas ir užtikrinsiantį sklandų darbą su atsinaujinančios energetikos vystytojais, atsakingomis institucijomis bei partneriais[5].
Skelbiama, kad centrui laikinai vadovaus „Litgrid“ perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, o nuolatinio vadovo atranka bus paskelbta spalio mėnesį. Iš viso šiame centre dirbs 10 specialistų.
Tačiau panašu, kad išaugus atsinaujinančios energetikos poreikiui ir išliekant tiems patiems pajėgumams, greitai tokie centrai gali pradėti dygti it grybai po lietaus, mat energetikos ministras Dainius Kreivys rugsėjį prasitarė, kad suvaldyti sparčiai augančius pajėgumus padės „Litgrid“ ir ESO įkuriami atsinaujinančios energetikos centrai[6] juolab, kad per vieną kvietimą paraiškas paramai teikia 20 tūkst. vartotojų.
Inžinerinės pakraipos studentų stipendijoms skyrė daugiau kaip 100 tūkst. eurų
Tuo tarpu žvelgdamos į energetikos specialistų trūkumą ir šios specialybės paklausumą, energetikos įmonių grupei „EPSO-G“ priklausančios bendrovės „Amber Grid“, „Litgrid“ ir „Tetas“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos kolegijomis bei universitetais bei skyrė daugiau kaip 100 tūkst. eurų inžinerinės pakraipos studentų stipendijoms[7].
Įmonių skaičiavimais, iki 2030 m. energetikos inžinerijos specialistų poreikis išaugs daugiau nei tris kartus.
Pagal energetikos įmonių ir aukštųjų mokyklų susitarimą, inžinerinių studijų studentai trejus metus gaus mėnesines 200 eurų dydžio stipendijas.
Inžinerinės pakraipos studijas pasirinkę studentai darbo trūkumu iš tiesų skųstis negali. Jie dažniausiai yra išgraibstomi dar paskutiniame kurse. Nepaisant to, energetikos įmonės vis tiek susiduria su dideliu šių specialistų trūkumu.
Anot „Amber Grid“ generalinio direktoriaus Nemuno Bikniaus, inžinerinės pakraipos specialistai negali skųstis ir darbo užmokesčiu, kuris svyruoja tarp 1 200 eurų pradedantiesiems ir 2 500 eurų patyrusiems specialistams. Tokia suma jiems mokama į rankas.
Ypatingą paklausą diktuoja ir išaugęs atsinaujinančios energetikos pritaikymas kasdieniame gyvenime – šiuo metu esą būtų sunku rasti laisvų saulės jėgainių montuotojų.
