Antimaliariniai vaistai laikyti atradimu kovoje su COVID-19, tačiau daugelis jų buvo uždrausti
Pastaruoju metu nestinga naujienų apie tai, kad vienoje ar kitoje pasaulio šalyje draudžiami natūralūs sveikatingumo produktai. Vienose pasaulio dalyse pradėti taikyti tam tikri vaistų prieinamumo ribojimai, kitose – nusitaikyta į natūraliąją mediciną bei jos produktus.
Per COVID-19 pandemiją, išpuoliai prieš gana natūralius medikamentus tik išaugo. Sutapimas ar ne, tačiau vos daliai ekspertų ėmus kalbėti apie vieno ar kito vaistažolių bei augalų pagrindu sukurto vaisto galimybes kovoje su koronavirusu, neilgai trukus šis vaistas būdavo pripažįstamas rizikingu ir pavojingu žmogaus sveikatai.
Tokia antireklaminė kampanija paveikė ir natūralų vaistą artemisiną, kuris yra kuriamas iš Lietuvos liaudyje taip pat puikiai žinomo pelyno. Buvo nustatyta, kad šis, net Nobelio premiją pelnęs antimaliarinis vaistas, pasižymi stipriausiu žinomu prisijungimu prie koronaviruso smaigalio baltymo.
Pasigirdus kalboms, kad vaistas gali būti efektyvus ir greitas būdas gydyti nuo koronaviruso, 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad ketina su COVID-19 sergančiais pacientais išbandyti šį vaistą[1].
Savo ruožtu Madagaskaras, šalis, kurioje artemisinas yra plačiai vartojamas nuo maliarijos, net skelbė, kad kuria sveikatingumo gėrimą, kurio sudėtyje bus būtent pelyno augalo ekstraktų. Tačiau PSO šią idėją greitai sukritikavo, pareikšdama, kad nėra įrodymų, jog pelyno produktai yra veiksmingi gydant COVID-19.
Netrukus buvo pradėta kalbėti ir apie šio vaisto trūkumą, medikamento prieinamumą norėta drausti, o medikų nepatvirtintas vaisto vartojimas buvo susietas su atsparumu vaistams nuo maliarijos, kas, pasak didelės dalies pasaulio medikų, būtų žymiai pražūtingiau nei COVID-19.
Pelynas ne tik naikina maliariją platinančius parazitus, bet ir gali kovoti su virusais
Dar 2015 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija buvo paskirta profesorei Youyou Tu. Šis svarbus apdovanojimas medikei skirtas už jos indėlį į pasaulinę medicinę, atrandant artemisiną – vaistą, skiriamą maliarijai gydyti.
Tuomet kalbėta, kad artemisinas išgelbėjo milijonus gyvybių ir yra vienas iš pačių reikšmingiausių Kinijos medikų indėlių į viso pasaulio sveikatą.
Iš tiesų, tai yra naujos klasės antimaliarinis vaistas, kuris nulėmė du esminius pokyčius maliarijos gydyme: pirmasis – perėjimas nuo chinolino pagrindu pagamintų antimaliarinių vaistų prie artemisino pagrindu pagamintų medikamentų, antrasis – tai paskatino vaistų kūrimo ir mokslinių tyrimų krypties permainas.
Artemisinas ir jo dariniai priklauso naujai antimaliarinių vaistų klasei, pasižyminčiai unikalia struktūra (1,2,4-trioksano peroksido farmakoforas). Kai kurie iš perspektyviausių klinikiniais tyrimais tiriamų vaistų, įskaitant OZ277 ir OZ439, taip pat yra sintetiniai peroksidai, kurių pagrindinės struktūros panašios į artemisino.
Artemisino pagrindas yra saldusis pelynas arba Artemisia annua, tradicinėje kinų medicinoje naudojamas daugiau kaip 2 000 metų. Dažniausiai jis būdavo skiriamas karščiavimui gydyti, tačiau XX a. septintajame dešimtmetyje kinų mokslininkų grupė atrado, kad jo lapuose esantis artemisinas naikina maliarijos parazitus, o ilgainiui tai tapo revoliuciniu medikamentu.
Jau COVID-19 pandemijos metu pradėta kalbėta, kad medikamentas blokuoja daugelį kitų SARS-COV2 baltymų ir fermentų, gali blokuoti viruso replikaciją, turi imunoreguliuojamąjį poveikį, mažinantį citokinų kiekį, citokinų audras, organų pažeidimus ir plaučių fibrozės tikimybę. Be to, buvo pastebėta, kad šalyse, kuriose reguliariai vartojami artemisino pagrindu pagaminti vaistai nuo maliarijos, COVID-19 ir su ja susijusių mirčių atvejų buvo labai mažai.
Atsižvelgiant į tai, 2020 m. Madagaskaro prezidentas Andry Rajoelina prakalbo, kad jo šalis pradeda kurti tonizuojantį gėrimą iš pelyno, kuris bus veiksminga priemonė gydant koronavirusą. Netrukus į tai sureagavo PSO ir perspėjo Madagaskarą dėl neišbandyto gydymo metodo taikymo. A. Rajoelina vėliau teigė, kad ši kritika buvo dar vienas Vakarų požiūrio į Afrikos šalis pavyzdys.
„Jei tai būtų Europos šalis, kuri iš tikrųjų atrado šį vaistą, ar kiltų tiek daug abejonių? Nemanau, kad taip“, – kalbėjo Madagaskaro vadovas.
Madagaskaro valdžios idėjos kritikai tuomet taip pat pažymėjo, kad tiksli gėrimo sudėtis nėra žinoma, nors vyriausybė ir teigė, kad daugiau kaip 60 proc. gėrimo bus gaunama iš pelyno augalo. Papildomai, būtų naudojamas ir vietinis laurinių šeimos augalas.
Nors ir kritikuojant PSO, Madagaskare galiausiai buvo pradėtas gaminti ne tik gėrimas, bet ir kapsulės bei injekcinis tirpalas, su kuriuo greitai buvo pradėti klinikiniai tyrimai.
Vokietijos ir Danijos mokslininkai taip pat tyrė pelyno augalų ekstraktus, kurie, jų teigimu, laboratorijoje parodė tam tikrą veiksmingumą prieš koronavirusą. Tyrimais, kurių nepriklausomai nevertino kiti mokslininkai, nustatyta, kad šie ekstraktai pasižymėjo antivirusiniu aktyvumu, kai buvo naudojami su grynu etanoliu arba distiliuotu vandeniu.
Tačiau išaugus susidomėjimui pelynu, 2021 m. Australijos vyriausybė atšaukė šiuos vaistažolių produktus dėl tariamo nesaugumo nėščiosioms[2]. Greitai, tiek Australijoje, tiek ir JAV ar Europoje pradėta kalbėti apie antimaliarinių vaistų pavojų: juos vartojant neva auga žmogaus organizmo atsparumas šiems medikamentams.
Tačiau artemisino naudojimo gydant COVID-19 šalininkai teigė, kad naudojant švirkščiamąjį vaistą COVID-19 simptomais sergantiems ligoniams gydyti ligoninėje, mažai tikėtina, kad kils kokių nors atsparumo vaistui problemų.
Šis argumentas liko neišgirstas. Medikai ir pasaulinės sveikatos organizacijos akcentuoja, kad vien 2022 m. nuo maliarijos pasaulyje mirė daugiau nei 600 tūkst. žmonių, o aukų būtų tik daugiau, jei vaistai staiga taptų nebeveiksmingi[3].
Dar prieš pandemiją pati PSO svarstė, kad vaistažolių tonikai, į kurių sudėtį įeina pelyno ekstraktai, gali sukelti vaistams atsparią maliariją, jei juose yra mažos veikliosios medžiagos dozės. Kita vertus, atsparumą skatina ir kiti veiksniai.
Vienas iš jų yra parazitų genetika, o kitas yra plačiai paplitęs vienpusis gydymas arba monoterapija: manoma, kad derinant skirtingus gydymo būdus atsparumas pasireiškia rečiau. Trečia problema yra tai, kad susirgę žmonės dažnai nebaigia savo gydymo kursų.
Ne tik kovai su maliarija: pelyno naudą puikiai žino ir lietuviai
Pelynas yra ne vieną skirtingą šio augalo rūšį apimantis pavadinimas. Augalas jau daugelį amžių naudojamos natūralioje medicinoje, o ypač paplitęs yra Artemisia annua, dar vadinama saldžiuoju pelynu.
Iš Artemisia annua lapų gaunamas junginys artemisinas yra plačiai naudojamas maliarijai gydyti. Artemisinas pasižymi stipriomis antimaliarinėmis savybėmis ir yra laikomas labai svarbiu kovos su maliarija komponentu, ypač tuose regionuose, kur ši liga labai paplitusi.
Pagrindinė šio vaisto nauda yra jo veiksmingumas gydant maliariją. Jis veikia sutrikdydamas maliarijos parazito gyvenimo ciklą raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Be to, pastaraisiais metais atliekami ne tik maliarijos gydymo, bet ir kiti tyrimai, kuriais siekiama ištirti kitas galimas vaisto naudas sveikatai. Pavyzdžiui, jo priešvėžines savybes.
Lietuvos liaudies medicinoje pelynas daugelį metų buvo naudojamas įvairiems nuovirams. Tokiu nuoviru buvo gydomos skrandžio, tulžies pūslės, kepenų, kvėpavimo takų ligos, net traukuliai[4].
Norint nuraminti sudirgintą skrandį, sumažinti rūgštingumą ar pagerinti virškinimą, pelynas buvo maišomas su ramunėlėmis, ajerais ir melisomis. Medicininiais ir sveikatos stiprinimo tikslais ruošdavo ne tik pelyno nuovirus ar arbatą, tačiau ir antpilus bei užpiltines.
Pelyno antpilus vartodavo kaip priešnuodį apsinuodijus maistu ar cheminėmis medžiagomis, spiritiniais užpilais stiprino organizmą, gydė onkologines ligas, mažakraujystę.
Liaudies medicinos žinovų teigimu, gydymas pelynu ar jo preparatais gali sustabdyti beveik visas uždegimines ligas. Be to, jį vartoti patariama ginekologinių susirgimų, prostatito atvejais bei siekiant atstatyti normalią fizinę bei psichologinę žmogaus būklę
