Nėra aišku, kokį ekonominį poveikį tokie įstatymo pakeitimai turės valstybei
Seimo narys ir advokatas Ignas Vėgėlė praneša apie svarbius Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kurie jau netrukus paveiks daugelį Lietuvos gyventojų. Įstatymo pataisos siūlo pratęsti nedarbo išmokų terminus ir išplėsti teisę jas gauti – ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonėms, kurie likus penkeriems metams iki pensijos susiduria su didžiulėmis problemomis darbo rinkoje.
„Tai logiškas ir reikalingas žingsnis, – sako I. Vėgėlė. – Senjorams darbo rasti išties sunku, todėl nedarbo išmokų pratęsimas jiems suteiks tikrą pagalbos ranką“[1].
Tačiau kartu su pozityviais pokyčiais kyla ir rimtas klausimas dėl valstybės biudžeto: naujame įstatyme nepaaiškintas ekonominis poveikis, kuris gali būti reikšmingas tiek valstybei, tiek „Sodrai“. Advokatas akcentuoja, kad aiškūs skaičiai – būtina sąlyga sprendimams priimti.
„Įstatymų aiškinamuosiuose raštuose privalo būti pateikiama, kaip pokyčiai paveiks finansus. Deja, šįkart to nėra, – pabrėžė Seimo narys. – Kviečiu ministeriją pateikti aiškią analizę, nes sprendimai be ekonominio pagrindimo yra neatsakingi.“
Ignas Vėgėlė ragina valstybės institucijas rimtai vertinti finansinius aspektus, nes tik išanalizavus poveikį galima užtikrinti tvarumą ir socialinį teisingumą.
Siūlomi griežtesni stažo reikalavimai ir nauja tvarka vyresnio amžiaus bedarbiams
Nuo 2026 metų Lietuvoje planuojama pertvarkyti nedarbo socialinio draudimo sistemą – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo išmokas labiau sieti su buvusiu atlyginimu, griežtinti stažo reikalavimus, bet kartu didinti minimalias ir maksimalias išmokas[2]. Tam birželio 11-ąją jau pritarė ir Vyriausybė.
Pasak ministrės Ingos Ruginienės, pokyčiai skirti motyvuoti žmones ieškoti darbo, o vyresnio amžiaus darbuotojams – suteikti daugiau saugumo, kad jie nesirinktų išankstinės pensijos.
Kas keistųsi?
- Griežtėtų reikalavimai darbo stažui – reikėtų sukaupti 12 mėn. stažą per 24 mėn. laikotarpį (dabar – per 30 mėn.).
- Pastovioji išmokos dalis mažėtų nuo 23,27 proc. iki 15 proc. minimalios algos.
- Kintamoji dalis pirmus 3 mėnesius siektų 45 proc. buvusio atlyginimo, vėliau – mažėtų.
- Maksimali išmoka siektų 70 proc. vidutinio šalies atlyginimo, minimali būtų 350 eurų.
- Vyresniems nei 60 m. darbuotojams, turintiems bent 20 m. stažo, išmokos galėtų būti mokamos iki 15 mėn.
- Išmokos mokėjimą būtų galima atnaujinti neribotai, kol neišnaudoti visi 9 mėnesiai.
Ministerija skaičiuoja, kad sistema padės mažinti piktnaudžiavimą išmokomis ir per metus leis sutaupyti apie 22 mln. eurų.
Galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas.
Lietuviai į pensijas neskuba – darbo rinka aktyvi išlieka ir vyresniame amžiuje
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės – vieni aktyviausių darbo rinkoje visoje Europoje. Eurostato duomenimis, pernai dirbo 69,1 proc. 55–64 metų Lietuvos gyventojų, o tai – gerokai daugiau nei ES vidurkis. Ypač išsiskiria vyresnio amžiaus moterų užimtumas – jų Lietuvoje dirba daugiau nei vyrų, o kitose Europos šalyse situacija priešinga[3].
Vis dėlto vyresniems žmonėms grįžti į darbo rinką nelengva – tam dažnai prireikia dvigubai daugiau laiko nei jaunesniems. Užimtumo tarnyba pastebi, kad daug vyresnių bedarbių jaučia stresą ieškodami naujo darbo, nes ilgai dirbo vienoje įmonėje ar neturi šiuolaikinei darbo rinkai reikalingų įgūdžių.
Populiariausios priemonės jiems padėti – subsidijuojamas įdarbinimas ir nemokami mokymai, o vyresni žmonės vis dažniau drąsiai renkasi profesinio mokymo programas, tokias kaip vairuotojų, apskaitininkų, slaugytojo padėjėjų ar net programavimo kursai.
Šiuo metu darbo ieško apie 60 tūkst. vyresnių nei 50 metų gyventojų, o nedarbo lygis šioje grupėje siekia 10,1 proc. Tačiau pirmąjį šių metų pusmetį įsidarbinti pavyko 28 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių – dauguma jų renkasi vidutinės ar žemos kvalifikacijos darbus, bet vis daugiau ryžtasi persikvalifikuoti ir įgyti naujų, konkurencingų įgūdžių.
I. Ruginienė: būtų griežtinama piktnaudžiavimo kontrolė
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė svarbius siūlymus, kaip keisis nedarbo socialinio draudimo sistema. Ministrė pabrėžė, kad pagrindinis pokyčių tikslas – sustiprinti apsaugą žmonėms, kurie artėja prie pensijos amžiaus, kad jie nesirinktų priešlaikinės pensijos, o ilgiau išliktų darbo rinkoje.
Tokiems asmenims siūloma keturiais mėnesiais pratęsti nedarbo išmokų laikotarpį, jei iki senatvės pensijos liko mažiau nei penkeri metai. Anot Ruginienės, taip bus išvengta situacijų, kai žmonės traukiasi iš darbo per anksti ir vėliau nebegrįžta į rinką[4].
Dar vienas svarbus pakeitimas – siekis nutraukti „uždarą ratą“, kai užtenka padirbti kelis mėnesius, o paskui net devynis mėnesius galima gauti nedarbo išmokas. Ministrė aiškino, kad tam siūloma įvesti reikalavimą – prieš gaunant išmoką, būtina turėti mažiausiai 12 mėnesių darbo stažą per paskutinius dvejus metus. Be to, į darbo stažą nebesiskaičiuos laikotarpiai, kai žmogus gauna nedarbo išmokas, o pačios išmokos bus glaudžiau susietos su žmogaus anksčiau sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis.
Ruginienė pripažino, kad tam tikroms žmonių grupėms, ypač priešpensinio amžiaus asmenims, reikės papildomo biudžeto – skaičiuojama, kad ši priemonė kasmet kainuos apie 14 milijonų eurų, tačiau ministrė pabrėžė, kad tai sąmoninga investicija.
„Jei žmonės lieka darbo rinkoje, jie moka mokesčius, o ne gyvena iš išmokų“, – teigė ji. Pasak ministrės, projektas taip pat padės pažaboti piktnaudžiavimą sistema, nes įsigalios griežtesni reikalavimai ir išmokų mokėjimo tvarka, skatinanti kuo greičiau grįžti į darbą.
