Papildomos garantijos kainuotų milijonus
Šeimoms, susidūrusioms su priešlaikiniu vaiko gimimu ar sunkia liga per vaiko priežiūros laikotarpį, papildomų socialinių garantijų kol kas nebus. Vyriausybė nepritarė siūlymui tokiais atvejais ilgiau mokėti vaiko priežiūros išmokas, argumentuodama, kad nauja tvarka pareikalautų dešimčių milijonų eurų ir galėtų sudaryti nevienodas sąlygas skirtingoms šeimoms.
Ministrų kabinetas nurodo, kad siūlomi pakeitimai galėtų neatitikti lygiateisiškumo, proporcingumo ir socialinio teisingumo principų. Kitas svarbus argumentas – papildoma finansinė našta „Sodros“ biudžetui[1].
Skaičiuojama, kad vien ilgesnis vaiko priežiūros išmokų mokėjimas šeimoms, kuriose gimė neišnešiotas kūdikis, 2027 metais pareikalautų maždaug 21,2 mln. eurų. Dar nuo 11,1 mln. iki 21,4 mln. eurų galėtų kainuoti išmokų pratęsimas iki 122 kalendorinių dienų tais atvejais, kai jas gaunantis žmogus susirgtų sunkia liga.
Vyriausybė taip pat pabrėžia, kad dalis papildomos socialinės apsaugos jau įtvirtinta. Pagal birželį priimtus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus motinystės išmoka už 126 kalendorines dienas mokama nepriklausomai nuo to, kurią nėštumo savaitę gimė vaikas, kokia buvo gimdymo baigtis ar ar moteris iki gimdymo pasinaudojo nėštumo ir gimdymo atostogomis.
Jeigu gimdymas buvo komplikuotas arba gimė daugiau nei vienas vaikas, išmoka papildomai mokama dar už 14 kalendorinių dienų.
Siūlė ilgiau mokėti išmokas
Didesnes garantijas šeimoms siūlė Seimo konservatoriai Paulė Kuzmickienė, Mindaugas Lingė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Jurgita Sejonienė.
Pagal parlamentarų pateiktas pataisas, jei kūdikis gimtų iki 31-osios nėštumo savaitės, vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpis būtų pratęstas aštuoniomis savaitėmis. Gimus 32–36 nėštumo savaitę, išmoka būtų mokama keturiomis savaitėmis ilgiau.
Papildomą apsaugą siūlyta numatyti ir šeimoms, kuriose vaiko priežiūros išmoką gaunantis asmuo sunkiai susirgtų. Tokiu atveju jos mokėjimo laikotarpį būtų galima pratęsti daugiausia 122 kalendorinėmis dienomis.
Pataisų autoriai argumentavo, kad tokie pakeitimai suteiktų daugiau finansinio saugumo po priešlaikinio gimdymo bei padėtų šeimoms tais atvejais, kai vaiku besirūpinantis žmogus susiduria su sunkia liga.
Per metus – beveik tūkstantis neišnešiotų naujagimių
Statistika rodo, kad šeimų, kurioms būtų aktualūs siūlyti pakeitimai, kasmet yra šimtai. 2025 metais Lietuvoje iki 31-osios nėštumo savaitės gimė 137 kūdikiai, o dar 800 naujagimių pasaulį išvydo 32–36 nėštumo savaitę.
Iš viso 2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. vaikų.
Nors konkrečioms parlamentarų pataisoms Vyriausybė nepritarė, ji pabrėžia palaikanti bendrą siekį stiprinti socialines garantijas vaikų besilaukiančioms ir juos auginančioms šeimoms.
Didesnės išmokos galėtų paskatinti šeimas ryžtis dar vienam vaikui
Vis dėlto viešojoje erdvėje girdėti ir kitokia pozicija. Socialiniuose tinkluose savo patirtimi besidalijantys jauni žmonės bei vaikus jau auginančios šeimos neretai akcentuoja, kad apsisprendimą susilaukti pirmojo ar dar vieno vaiko lemia ne tik asmeninės aplinkybės, bet ir finansinio saugumo jausmas.
Iš viešai skelbiamų pasisakymų matyti, kad vienu didžiausių iššūkių tampa pasikeitęs šeimos pajamų ir išlaidų santykis. Gimus vaikui šeimos narių skaičius išauga, atsiranda naujų kasdienių išlaidų, tačiau tuo pat metu vieno iš tėvų gaunamos pajamos vaiko priežiūros laikotarpiu gali gerokai sumažėti. Šis skirtumas ypač juntamas šeimose, turinčiose būsto paskolų ar kitų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
„Norėtume antro vaiko, tačiau pirmiausia skaičiuojame, ar galėtume sau leisti laikotarpį, kai vieno iš mūsų pajamos gerokai sumažėtų.“ – komentavo viena gyventoja.
„Problema ne ta, kad nenorime daugiau vaikų. Norime, tačiau turime būti tikri, kad gimus dar vienam vaikui sugebėsime išlaikyti visą šeimą.“ – antrino jai kita internautė.
