2025 metų Nobelio medicinos premija apdovanoti amerikiečiai ir japonas: nauji metodai autoimuninių ligų gydyme
2025 m. Nobelio premijų dalybos prasidėjo šią savaitę. Kiekvieną dieną vis kitoje srityje pasižymėję mokslininkai ir specialistai gaus savo apdovanojimus. Pirmoji fiziologijos ar medicinos premija skirta trims mokslininkams: amerikiečiams Mary E. Brunkow ir Fredui Ramsdellui bei japonui Shimonui Sakaguchi.
Kaip pirmadienį paskelbė Karolinskos instituto Nobelio asamblėja, jie įvertinti už „reikšmingus atradimus, susijusius su periferine imuniteto tolerancija, apsaugančia organizmą nuo pačios imuninės sistemos žalos“. Mokslininkų darbai atskleidė papildomą mechanizmą, padedantį palaikyti pusiausvyrą organizme ir užkirsti kelią autoimuninėms ligoms[1].
M. Brunkow, 64 metų, šiuo metu dirba vyresniąja programos vadove Sisteminės biologijos institute Sietle. F. Ramsdellas, taip pat 64 metų, yra mokslinis patarėjas bendrovėje „Sonoma Biotherapeutics“ San Fransiske. 74 metų Sh. Sakaguchi eina išskirtinio profesoriaus pareigas Osakos universiteto Imunologijos tyrimų centre. Karolinskos instituto teigimu, jų atradimai tapo pagrindu naujai tyrimų sričiai ir paskatino naujų gydymo metodų, pavyzdžiui, vėžio bei autoimuninių ligų srityse, kūrimą.
Imuninė sistema paprastai atpažįsta ir naikina kenksmingas bakterijas, virusus ar kitus patogenus. Viena iš svarbiausių grandžių – T ląstelės, kurios turi gebėti tiksliai atskirti svetimas medžiagas nuo savo organizmo audinių. Jeigu kai kurios T ląstelės nukrypsta nuo normos ir tampa pavojingos, jos paprastai pašalinamos užkrūčio liaukoje – šis procesas vadinamas centrine tolerancija. Šių metų laureatai išaiškino papildomą, periferinės tolerancijos mechanizmą, kuris padeda organizmui išvengti žalingų imuninės sistemos reakcijų.
Nobelio savaitė prasidėjo: dalijami apdovanojimai ryškiausioms mokslo bei taikos žvaigždėms
Nobelio premijos, laikomos prestižiškiausiais tarptautiniais apdovanojimais, įsteigtos pagal švedų chemiko ir pramonininko Alfredo Nobelio valią. Savo 1895 m. testamente jis didžiąją dalį turto skyrė fondams, kad kasmet būtų apdovanojami tie, kurie „daugiausia prisidėjo prie žmonijos gerovės“. Pirmosios premijos įteiktos 1901 m., vėliau, 1968 m., įsteigtas ir ekonomikos mokslų apdovanojimas, kurį finansuoja Švedijos centrinis bankas.
Šiemet Nobelio savaitė prasidėjo spalio 6 dieną medicinos premijos paskelbimu. Spalio 7 dieną bus paskelbta fizikos, spalio 8 dieną – chemijos, spalio 9 dieną – literatūros, spalio 10 dieną – taikos premijos laureatai. Spalio 13 dieną numatyta ekonomikos mokslų premijos paskelbimo ceremonija. Apdovanojimus teikia skirtingos institucijos: Karolinskos instituto Nobelio asamblėja (už mediciną), Švedijos mokslų akademija (už fiziką, chemiją ir ekonomiką), Švedijos akademija (už literatūrą) ir Norvegijos Nobelio komitetas (už taiką).
Kiekvienas laureatas gauna aukso medalį, diplomą ir piniginį apdovanojimą, kurį finansuoja Nobelio fondas. Šiais metais kiekvienos kategorijos prizas siekia 11 mln. Švedijos kronų (apie 1,1 mln. eurų). Oficialus apdovanojimų įteikimas tradiciškai vyks gruodžio 10 dieną, per A. Nobelio mirties metines. Stokholme bus apdovanoti fizikos, chemijos, medicinos, literatūros ir ekonomikos premijų laureatai, o taikos premija bus įteikta Osle[2].
Praėjusių metų laureatai įtvirtino DI ir biologijos sintezę
Praėjusiais metais medicinos premija skirta JAV mokslininkams Victorui Ambrosui ir Gary Ruvkunui už mikroRNR atradimą, kuris atskleidė ląstelių veiklos reguliavimo mechanizmus. Fizikos premiją pelnė Johnas Hopfieldas ir Geoffrey Hintonas už tyrimus, sukūrusius teorinius ir skaičiavimo pagrindus šiuolaikiniam dirbtiniam intelektui ir neuroniniams tinklams.
Chemijos premija atiteko Davidui Bakeriui bei „DeepMind“ tyrėjams Demiui Hassabisiui ir Johnui Jumperiui už baltymų struktūrų prognozavimo ir kūrimo metodus. Literatūros premija buvo įteikta Pietų Korėjos rašytojai Han Kang už jos kūrinių poetinę prozą, nagrinėjančią istorines traumas ir žmogaus trapumą.
Taikos premiją gavo Japonijos organizacija Nihon Hidankyo už ilgametę kampaniją prieš branduolinius ginklus ir Hirošimos bei Nagasakio tragedijos liudininkų prisiminimų išsaugojimą. Ekonomikos premija atiteko Daronui Acemoglu, Simonui Johnsonui ir Jamesui Robinsonui už tyrimus apie institucijų poveikį ekonomikos augimui ir nelygybei.
Šių metų Nobelio taikos premija sulaukia išskirtinio dėmesio, nes pasaulis išlieka konfliktiškas, vyksta karas Ukrainoje, tęsiasi smurtas Gazoje, daugelyje šalių fiksuojami politiniai persekiojimai. Diskusijas kursto ir JAV prezidento Donaldo Trumpo vieši pareiškimai, kad jis „nusipelnė“ taikos premijos už pastangas užbaigti karinius konfliktus, tačiau ekspertai vertina jo galimybes skeptiškai.
Pasak jų, Norvegijos Nobelio komitetas paprastai skiria apdovanojimą už ilgalaikę taiką, tarptautinę brolybę ir institucijų darbą, stiprinantį šiuos tikslus. D. Trumpas turėtų padėti galutinai užbaigti šiandieninius karus, o tada galėtų tikėtis tokios premijos.
