Lietuva pereina prie vasaros laiko
Jau netrukus Lietuva vėl pereis prie vasaros laiko – 2026 metais tai įvyks kovo 29 dieną, sekmadienį, 3 valandą ryto, kai laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį. Šis pokytis reiškia, kad šalis pereis į UTC+3 laiko juostą ir tokiu režimu gyvens daugiau nei pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius teks pasukti atgal.
Sezoninis laiko keitimas vyksta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, todėl visos Europos Sąjungos valstybės laikosi bendros tvarkos[1].
Nors Lietuvoje jau ne vienerius metus kalbama apie galimą laikrodžių sukiojimo atsisakymą, realūs sprendimai vis dar nepriimti. Šis klausimas buvo nustumtas į šalį dėl pastarųjų metų krizių – pandemijos ir karo Ukrainoje, o šiuo metu jis nėra tarp Europos Sąjungos prioritetų.
Susisiekimo ministerija nurodo, kad bandymų grįžti prie šios temos būta – pavyzdžiui, 2025 metų pavasarį Lenkija siekė iš naujo įvertinti valstybių narių pozicijas, tačiau reikšmingo proveržio pasiekti nepavyko.
Dėl laikrodžių sukiojimo atsisakymo nėra priimtas vieningas sprendimas
Didžiausia kliūtis išlieka skirtingos valstybių nuomonės. Europos Sąjungoje nėra vieningo sutarimo, ar sezoninio laiko reikėtų atsisakyti, o ypač skeptiškai šią idėją vertina pietinės šalys. Paskutinį kartą ši tema rimčiau svarstyta dar 2019 metais, Suomijos pirmininkavimo laikotarpiu, tačiau nuo tada bendras nusiteikimas mažai pasikeitė.
Lenkijos pasiūlymas įvesti nuolatinį vasaros laiką su dvejų metų peržiūros laikotarpiu taip pat nesulaukė pritarimo, o diskusijos Tarybos darbo grupėje nepadėjo pasiekti aiškesnio sprendimo.
Nepaisant to, Lietuva visiškai neatsisako šios idėjos. Prezidentūra yra užsiminusi, kad klausimas galėtų būti sugrąžintas į darbotvarkę 2027 metais, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Iki tol gyventojams teks laikytis nusistovėjusios tvarkos ir du kartus per metus prisitaikyti prie laiko pokyčių.
Gali net padaugėti mirtinų eismo įvykių?
Artėjantis perėjimas prie vasaros laiko nėra tik formalus laikrodžio pasukimas – tai pokytis, kuris, pasak „KETbilietai.lt“ eismo saugumo specialisto Jono Jankūno, tiesiogiai veikia eismo saugumą. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad jau pirmąją savaitę po laiko pakeitimo reikšmingai išauga eismo įvykių, ypač mirtinų, skaičius[2].
Pagrindinė priežastis – prarasta viena miego valanda, kuri sutrikdo žmogaus biologinį ritmą, lėtina reakciją, silpnina dėmesį ir blogina sprendimų priėmimą. Organizmui prisitaikyti prie naujo režimo prireikia kelių dienų, todėl būtent šiuo laikotarpiu vairuotojai dažniau klysta, tampa išsiblaškę ar net trumpam praranda budrumą prie vairo.
J. Jankūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad situaciją dar labiau apsunkina pasikeitusios aplinkos sąlygos – po laikrodžių persukimo rytai tampa tamsesni, o tai reiškia prastesnį matomumą ir didesnę avarijų riziką. Vairuotojai susiduria su dvigubu pavojumi: sumažėjusiu budrumu ir sudėtingesnėmis eismo sąlygomis.
Ypač pažeidžiami tampa motociklininkai, pėstieji ir dviratininkai, kuriems būtina greita reakcija. Pasak eksperto, šiuo laikotarpiu būtina sąmoningai keisti vairavimo įpročius – mažinti greitį, didinti atstumą, atidžiau stebėti aplinką ir numatyti kitų klaidas, nes net nedidelis nuovargis gali turėti rimtų pasekmių kelyje.
Neuromokslininkė: laikrodžio persukimas yra žalingas sveikatai
Tuo tarpu neuromokslininkė ir miego tyrėja dr. Laura Bojarskaitė pabrėžia, kad laikrodžio sukiojimas nėra tik formalus pokytis – jis tiesiogiai veikia žmogaus biologinį laikrodį. Pasak jos, mūsų organizmas veikia pagal tris sistemas: vidinį cirkadinį ritmą, saulės ciklą ir socialinį laiką, tačiau šiuolaikiniame gyvenime šie laikrodžiai dažnai nesutampa[3].
Dirbtinis apšvietimas ir nustatytas darbo ar mokyklos grafikas iškreipia natūralų ritmą, o laiko keitimas šį disbalansą dar labiau sustiprina. Dėl to gali suprastėti miego kokybė, atsirasti nuovargis, blogėti nuotaika ir dėmesio koncentracija, o organizmui prisitaikyti prie pokyčių gali prireikti ne tik kelių dienų, bet ir savaičių.
Kad adaptacija būtų lengvesnė, mokslininkė rekomenduoja ruoštis iš anksto – likus 4–5 dienoms iki laiko pakeitimo palaipsniui koreguoti miego režimą, kasdien einant miegoti maždaug 15–20 minučių vėliau (ar anksčiau pavasarį).
Kaip ji nurodo, pirmosiomis dienomis po pokyčio verta sumažinti krūvį ir vengti svarbių darbų, nes organizmas dar tik prisitaiko. Labai svarbu ryte kuo greičiau gauti natūralios šviesos, pajudėti ir pradėti dieną aktyviai – tai padeda „perkrauti“ vidinį laikrodį.
Taip pat būtina laikytis nuoseklaus miego režimo, vakarais vengti ryškios šviesos, kofeino ir sunkaus maisto, o jei jaučiamas mieguistumas – rinktis trumpą, iki 20 minučių trunkantį dienos pogulį.
