LRT: kaip „Facebook“ buvo išpūstas Kapčiamiesčio poligono skandalas
Kapčiamiesčio karinio poligono klausimas socialiniuose tinkluose per trumpą laiką virto intensyvios informacinės kampanijos objektu. LRT Tyrimų skyriaus ir Nacionalinio krizių valdymo centro duomenys rodo, kad vietos gyventojų nepasitenkinimas buvo kryptingai stiprinamas „Facebook“ platformoje, nuosekliai platinant naratyvą „Kapčiamiesčio poligonui – ne“. Tačiau tam pačiam LRT, panašu, niekada „neužkliuvo“ valstybės kontroliuojamo „Ignitis“ veikla.
Tam esą buvo pasitelktos tiek anksčiau veikusios regioninės grupės, perorientuotos į poligono temą, tiek naujai sukurtos bendruomenės, imituojančios vietinių gyventojų poziciją[1].
Skelbiama, kad tyrimas atskleidė masinę neautentiškų paskyrų veiklą. Kai kuriose grupėse daugiau kaip 80 proc. narių sudarė netikri profiliai, registruoti Azijos ir Afrikos valstybėse. NKVC nustatė botų tinklus, pasižyminčius koordinuotu ir automatizuotu elgesiu, o jų aktyvumas esą sutapo su kariuomenės susitikimais, prezidento Gitano Nausėdos bei valdančiosios koalicijos atstovų vizitais Kapčiamiestyje. Dėl to NKVC kreipėsi į „Meta“, prašydamas blokuoti prieš Lietuvos visuomenę veikiančias paskyras.
Išvadose skelbiama, esą didelė dalis dezinformacijos buvo skleidžiama per komentarus ir dalijimąsi turiniu, kuriame pasirodė melagienos, gąsdinimai ir raginimai priešintis valdžiai bei kariuomenei. Šį turinį platino anoniminiai profiliai, prorusiški veikėjai ir interneto troliai, o jis masiškai buvo perkeliamas iš vienų grupių į kitas. Prie kampanijos prisidėjo ir skelbimų puslapiai, iki tol skirti vietos reklamai, kurie tam tikru metu tapo politizuoto ir klaidinančio turinio kanalu.
NKVC teigimu, kol kas nėra duomenų, kad Kapčiamiesčio poligono tema būtų koordinuotai išnaudojama užsienio valstybių, tačiau aiškiai matomas Lietuvoje veikiančių radikalių veikėjų įsitraukimas. Institucija pabrėžia, kad informacijos trūkumas ir dialogo stoka su bendruomene sudarė palankias sąlygas gandams ir manipuliacijoms, o socialiniai tinklai tapo pagrindiniu kanalu, formuojančiu iškreiptą bendruomenės nuomonės vaizdą.
Diskusijose dėl poligono – ir rusiškos manipuliacijos?
Tuo tarpu dar sausio pradžioje LRT paskelbė ir apie tai, kad viešojoje erdvėje, diskutuojant apie karinį poligoną Kapčiamiestyje, esą galima pastebėti ir rusiškas manipuliacijas. Duomenų analizės bendrovės „Repsense“ tyrimas rodo, jog greta įprastos demokratinės diskusijos socialiniuose tinkluose fiksuojami koordinuotos dezinformacijos kampanijos požymiai[2].
Išanalizavus apie 3,5 tūkst. paminėjimų „Facebook“, „Telegram“, „TikTok“ ir žiniasklaidoje nustatyta, kad kritiškas turinys apie poligoną su Rusija siejamuose kanaluose pradėtas platinti dar prieš Lietuvoje įsibėgėjant viešai diskusijai, o vėliau tie patys naratyvai buvo perimti lietuviškoje socialinėje erdvėje.
Tyrėjai nustatė pasikartojančius neigiamus naratyvus apie sprendimų priėmimą „už bendruomenės nugaros“, tariamą grėsmę aplinkai, sveikatai ir net Kaliningradui, taip pat abejonės dėl poligono būtinybės.
Kai kuriais atvejais lietuviškuose ir rusiškuose kanaluose skelbtos žinutės sutapo beveik žodis žodin, o aktyviai diskusijose dalyvavusios paskyros kėlė abejonių dėl savo autentiškumo. „Repsense“ teigimu, nors regione vykdomi ir kiti gynybos infrastruktūros projektai, pasipriešinimas Kapčiamiesčio poligonui socialiniuose tinkluose išsiskyrė ankstyvu aktyvumu ir koordinacija.
Žemaitaitis kreipėsi į policiją dėl staigaus užsienietiškų paskyrų antplūdžio feisbuke
Praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į policiją, įtardamas masinę jo „Facebook“ paskyros ataką iš užsienio. Politikas teigė, kad per dvi paras jo paskyrą pradėjo sekti apie 45 tūkst. naujų paskyrų, daugiausia iš trečiųjų šalių, todėl kilo įtarimų dėl koordinuoto netikrų anketų veikimo.
Apie galimą ataką R. Žemaitaitis prabilo ir viešai, o netrukus panašia patirtimi pasidalijo visuomenininkė Oli Krasnickienė, tvirtinusi, kad per mažiau nei valandą sulaukė 12 tūkst. naujų, daugiausia užsienio šalių, sekėjų.
Ši situacija susijusi su anksčiau viešumon iškilusiais tyrimų duomenimis – dar gruodį LRT Tyrimų skyrius kartu su nepriklausomais ekspertais nustatė, kad bent ketvirtadalis R. Žemaitaičio įrašų „Facebook“ yra platinami per netikras ar tarpinio pobūdžio paskyras.
Tyrėjai fiksavo koordinuotą dalijimąsi tais pačiais įrašais keliose grupėse, taip dirbtinai didinant jų matomumą, o panašaus masto aktyvumo kitų partijų paskyrose nenustatyta. Ekspertai įspėja, kad tokia botų veikla iškreipia viešąją diskusiją ir ilgainiui didina visuomenės nepasitikėjimą institucijomis bei informacine erdve.
Auditas atskleidė sistemines spragas: „Ignitis“ jūrinio vėjo parkas brangsta, grąža smunka
Nepaisant to, LRT „neužkliuvo“ valstybės kontroliuojamo „Ignitis“ veikla ir pačio Valstybės kontrolės atlikto audito atskleistos sisteminės spragos įmonės veikloje. Auditas parodė, kad pirmasis 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje susidūrė su reikšmingu projekto valdymo neapibrėžtumu – nuo 2023 metų jis pabrango 27 proc., o planuota grąža sumažėjo net 40 proc., iš esmės pakertant pirminius ekonominius skaičiavimus.
Auditoriai konstatavo, kad sprendimai nebuvo pakankamai laiku koreguojami, rizikos valdytos fragmentiškai, o projekto priežiūra neužtikrino aiškios atsakomybės už priimtus sprendimus, todėl išaugo rizika neįgyvendinti projekto iki 2030 metų.
Valstybės kontrolė taip pat akcentavo struktūrines valdymo spragas – nebuvo aiškiai atskirta, kas ir kokiu lygiu atsako už strateginius projekto pakeitimus pasikeitus rinkos sąlygoms. Dėl to rekomenduota pertvarkyti projekto valdymo modelį, peržiūrėti sutartinius įsipareigojimus ir sustiprinti nepriklausomą kontrolę.
Auditoriai perspėjo, kad delsimas reaguoti į šias problemas gali lemti tolesnį projekto brangimą ir situaciją, kai valstybės kontroliuojamas objektas tampa finansiškai neefektyvus, o galimos pasekmės galiausiai gali tekti visuomenei.
