Nyderlandų namų ūkių skola siekia 93,5 proc. BVP ir yra didžiausia Europos Sąjungoje
Naujausi 2025 metų „Eurostat“ duomenys griauna įprastą stereotipą, kad didžiausia skolų našta Europoje tenka pietinėms valstybėms. Labiausiai įsiskolinę namų ūkiai gyvena Nyderlanduose, kur jų skola siekia net 93,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Antroje vietoje yra Danija su 84,1 proc., trečioje – Švedija su 82,3 proc.
Toliau rikiuojasi Suomija – 62,9 proc., Liuksemburgas – 60,5 proc., Prancūzija – 59,5 proc. ir Belgija – 56,4 proc. Visos septynios valstybės, kuriose namų ūkių skola viršija „Eurostat“ naudojamą 55 proc. BVP orientacinę makroekonominio disbalanso ribą, yra Šiaurės arba Vakarų Europoje.
Visoje Europos Sąjungoje namų ūkių skola 2025 metais sudarė 49,4 proc. BVP, o euro zonoje – 50,7 proc. Šie rodikliai jau keletą metų mažėja: 2020 metais tiek ES, tiek euro zonos namų ūkių skola buvo didesnė nei 60 proc. BVP.
Pietų Europos valstybės turi dideles viešąsias skolas, tačiau jų gyventojai skolingi gerokai mažiau
Ryškiausias Europos skolų paradoksas išryškėja palyginus privačią ir valstybės skolą. Italijos namų ūkių skola sudaro vos 35,9 proc. BVP, Graikijos – 38 proc., o Ispanijos – 42,9 proc. Visos trys valstybės pagal šį rodiklį yra žemiau ES vidurkio, nors jų valdžios sektoriaus skola yra tarp didžiausių Europoje.
2025 metų pabaigoje Graikijos valstybės skola siekė 146,1 proc. BVP, Italijos – 137,1 proc., Prancūzijos – 115,6 proc., Belgijos – 107,9 proc., o Ispanijos – 100,7 proc. Kitaip tariant, valstybė gali būti labai įsiskolinusi, nors jos gyventojų paskolų našta palyginti nedidelė – ir atvirkščiai.
Tai paaiškina, kodėl vien valstybės skolos statistika neatskleidžia visos šalies finansinės padėties. Namų ūkių skolos pirmiausia priklauso nuo būsto finansavimo modelio, būsto nuosavybės struktūros, hipotekos rinkos, mokesčių lengvatų ir gyventojų sukaupto turto. Dėl šių priežasčių turtingos Šiaurės Europos šalys gali turėti itin didelį privatų įsiskolinimą ir kartu palyginti nedidelę valstybės skolą.
Nyderlanduose valstybės politika ilgą laiką skatino gyventojus būstą pirkti skolintais pinigais
Nyderlandų pirmąją vietą daugiausia lemia hipotekos sistema. Šalies centrinio banko tyrimai rodo, kad Nyderlandų namų ūkių skoloje dominuoja būsto paskolos, o hipotekos rinka istoriškai pasižymi labai aukštu paskolos ir perkamo turto vertės santykiu. Šiuo metu teisės aktai leidžia paskolos dydžiui siekti iki 100 proc. būsto vertės.
Svarbus vaidmuo tenka ir galimybei dalį būsto paskolos palūkanų atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų. Tokia sistema dešimtmečius mažino realią skolinimosi kainą ir skatino didesnę būsto įsigijimo dalį finansuoti paskolomis. „De Nederlandsche Bank“ tyrimai Nyderlandų hipotekos rinką apibūdina kaip pasižyminčią aukštu paskolos ir turto vertės santykiu bei reikšmingomis mokestinėmis paskatomis skolintis.
Tačiau 93,5 proc. BVP siekianti skola nereiškia, kad Nyderlandų šeimos yra neturtingiausios ar finansiškai silpniausios Europoje. Priešingoje jų balansų pusėje yra nekilnojamasis turtas, didelės pensijų santaupos ir kitas finansinis turtas. Todėl vertinant riziką svarbu žiūrėti ne vien į bendrą skolą, bet ir į tai, kokį turtą bei pajamas turi skolininkai.
Danijos gyventojai turi milžiniškas skolas, bet kartu yra sukaupę didžiulę pensijų ir nekilnojamojo turto pagalvę
Danija, kurios namų ūkių skola siekia 84,1 proc. BVP, užima antrąją vietą Europos Sąjungoje. Skolą palyginus su disponuojamosiomis gyventojų pajamomis, 2024 metais ji siekė maždaug 177 proc. – vieną aukščiausių lygių Europoje.
Didžioji šios skolos dalis taip pat susijusi su būstu. Danijoje veikia sena ir išplėtota hipotekos obligacijų sistema, leidžianti gyventojams ilgalaikį būsto finansavimą gauti konkurencingomis sąlygomis. Dėl to bendras paskolų lygis yra aukštas, tačiau Danijos centrinis bankas pabrėžia, kad šalies šeimos tuo pat metu turi daug finansinio turto, ypač pensijų santaupų ir nekilnojamojo turto.
Danijos pavyzdys ypač aiškiai parodo skirtumą tarp bendrosios ir grynosios finansinės padėties. Žmogus gali turėti didelę hipotekos paskolą, bet kartu valdyti dar vertingesnį būstą ir sukaupęs didelį pensijų kapitalą. Toks namų ūkis statistikoje atrodo labai įsiskolinęs, nors jo grynasis turtas gali būti didelis.
Švedijos ir Suomijos įsiskolinimą taip pat daugiausia lemia būsto finansavimo sistema
Švedijos namų ūkių skola siekia 82,3 proc. BVP – trečią didžiausią rodiklį ES. Šalies gyventojai labai priklausomi nuo hipotekos kreditų, o nemaža paskolų dalis yra susieta su palūkanomis, kurios perskaičiuojamos gana dažnai. Dėl to palūkanų normų pokyčiai Švedijos namų ūkius paveikia greičiau nei šalyse, kuriose dominuoja ilgam laikotarpiui fiksuotos palūkanos.
Suomijoje namų ūkių skola sudaro 62,9 proc. BVP. Maždaug 63 proc. visų namų ūkių skolų sudaro tiesioginės būsto paskolos, tačiau Suomija turi dar vieną specifinį mechanizmą – vadinamąsias būsto bendrovių paskolas. Daugiabučio statybai paimtą paskolą gali turėti pati būsto bendrovė, o jos dalis faktiškai tenka buto savininkui kartu su įsigytu būstu.
Dėl šios konstrukcijos tikroji su būstu susijusi gyventojų skolos našta gali būti didesnė, nei matyti vien iš asmeninių hipotekos paskolų statistikos. Suomijos bankas jau ne vienus metus stebi būsto bendrovių paskolų plėtrą ir su ja susijusias rizikas finansiniam stabilumui.
Vokietijos namų ūkių skola artima ES vidurkiui, nes beveik pusė gyventojų būstą nuomojasi
Vokietija, nors yra didžiausia Europos ekonomika ir viena turtingiausių valstybių, pagal namų ūkių skolą užima tik dešimtą vietą – 49 proc. BVP. Viena svarbiausių priežasčių yra neįprastai maža būsto nuosavybės dalis. 2022 metais savo būste gyveno tik apie 46,7 proc. Vokietijos gyventojų – vienas mažiausių rodiklių Europoje.
Didelė ir gerai išvystyta nuomos rinka reiškia, kad milijonams Vokietijos šeimų nereikia imti kelių šimtų tūkstančių eurų vertės hipotekos paskolos vien tam, kad turėtų gyvenamąją vietą. Be to, Vokietijoje nėra tokios plačios hipotekos palūkanų mokesčių lengvatos, kokia istoriškai skatino skolintis Nyderlanduose.
Šis skirtumas parodo, kodėl namų ūkių skolą reikia vertinti kartu su būsto rinkos struktūra. Šalis, kurioje dauguma žmonių būstą perka naudodamiesi banko paskola, beveik neišvengiamai turės didesnį namų ūkių įsiskolinimą nei valstybė, kurioje didelė visuomenės dalis nuomojasi.
Didelė namų ūkių skola tampa pavojinga, kai krenta pajamos, būsto kainos arba smarkiai išauga palūkanos
„Eurostat“ makroekonominių disbalansų stebėsenos sistemoje 55 proc. BVP nurodoma kaip orientacinė namų ūkių skolos riba. Jos viršijimas savaime nereiškia finansinės krizės, tačiau signalizuoja apie didesnį ekonomikos jautrumą pajamų, būsto kainų ir palūkanų normų pokyčiams.
Skolų pobūdis taip pat labai svarbus. Prancūzijoje, kur namų ūkių skola siekia 59,5 proc. BVP, didžioji dalis būsto paskolų turi fiksuotas palūkanas, todėl centrinio banko palūkanų didinimas esamų skolininkų mėnesinių įmokų iš karto nepakeičia. Portugalijoje, kurios rodiklis siekia 53,9 proc., daugiau kaip 90 proc. hipotekų turi kintamas arba mišrias palūkanas, susietas su „Euribor“, todėl pinigų politikos pokyčiai namų ūkius pasiekia daug greičiau.
Todėl paprastas šalių surikiavimas pagal skolos ir BVP santykį neatsako į klausimą, kur gyventojai yra finansiškai pažeidžiamiausi. Reikia vertinti paskolų palūkanų struktūrą, skolininkų pajamas, sukauptą turtą, būsto kainas, pensijų santaupas ir tai, kaip greitai didesnės palūkanos persiduoda mėnesinėms įmokoms.
Europos namų ūkių skola nuo pandemijos mažėja, tačiau Šiaurės ir Pietų skirtumas išlieka milžiniškas
Bendra kryptis Europoje šiuo metu yra skolų santykio mažėjimas. ES namų ūkių skola nuo daugiau kaip 60 proc. BVP 2020 metais sumažėjo iki 49,4 proc. 2025 metais. Euro zonoje ji smuko iki 50,7 proc. BVP.
Naujesni ECB duomenys rodo panašią tendenciją vertinant euro zonos namų ūkių paskolas pagal disponuojamąsias pajamas. 2026 metų pirmąjį ketvirtį šis santykis siekė 81 proc. ir per metus iš esmės nepasikeitė. Tai rodo, kad po ankstesnio mažėjimo euro zonos namų ūkių įsiskolinimo lygis stabilizuojasi.
Vis dėlto skirtumas tarp atskirų valstybių išlieka milžiniškas. Nyderlanduose skola beveik prilygsta visam šalies metiniam BVP, o kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse ji sudaro tik nedidelę ekonomikos dalį. Europos skolų žemėlapis todėl atrodo beveik priešingai nei viešųjų finansų statistika: didžiausia privataus įsiskolinimo koncentracija yra ne tradiciškai skolomis garsėjančiuose pietuose, o turtingiausiose Šiaurės ir Vakarų Europos ekonomikose.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Where are Europe’s households most indebted? Not where you would think
https://www.euronews.com/business/2026/07/21/where-are-europes-households-most-indebted-not-where-you-would-think
Eurostat. (2026). Household debt including non-profit institutions serving households, consolidated – % of GDP
https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tipspd22/default/table?lang=en
European Central Bank. (2026). Households and non-financial corporations in the euro area
https://www.ecb.europa.eu/press/stats/ffi/html/ecb.eaefd_early2026q1~af06811912.en.html
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia įdomią ir netikėtą informaciją apie Europos šalių skolų struktūrą, kas gali sudominti skaitytojus. Jame aiškiai paaiškinama, kodėl turtingos Šiaurės šalys turi didelę namų ūkių skolą, o tai yra aktualu ir vertinga žinoti.
Straipsnis pateikia tikslius ir patikimus duomenis apie Europos šalių skolų lygį, taip pat aiškiai paaiškina, kaip skolos struktūra skiriasi tarp valstybių. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, todėl jis atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes jis išryškina netikėtą Europos skolų dinamiką, kuri gali turėti įtakos ekonominiams sprendimams ir politikai Lietuvoje. Be to, jis suteikia vertingų įžvalgų apie skolos struktūrą, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai, ypač diskutuojant apie finansinę politiką ir būsto rinką.
Straipsnis pateikia svarbią ir aktualią informaciją apie Europos šalių skolų struktūrą, paneigia stereotipus ir skatina diskusijas apie finansinę politiką, todėl jis turi visuomeninę naudą.
Straipsnis pateikia objektyvius duomenis apie Europos šalių skolų struktūrą, neskatina nepagrįsto nerimo ir informuoja apie finansinius aspektus, kurie gali būti naudingi skaitytojams.
