Netikėta aukščiausio rango diplomato mirtis sukėlė įtarimų
Šeštadienį, likus dviem dienoms iki susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru, staiga mirė ilgametis Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus.
Kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“, „užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus mirė staiga“. Daugiau detalių apie jo mirtį pateikta nebuvo[1].
Praėjusią savaitę 64 metų V. Makėjus dalyvavo Jerevane vykusioje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), kelių posovietinių valstybių karinio aljanso, konferencijoje. Pirmadienį jis turėjo susitikti su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.
Staigi ir mįslinga Baltarusijos ministro mirtis kaipmat pasėjo abejonių. Dalis ekspertų spekuliuoja, kad į Baltarusijos režimo lyderio Aleksandro Lukašenkos postą besižvalgęs V. Makėjus galėjo būti pašalintas.
Manoma, kad tiek Baltarusijos, tiek ir Rusijos valdžiai galėjo neįtikti ir V. Makėjaus ankstesnė pozicija Vakarų atžvilgiu ir galimi planai karo Ukrainoje klausimu.
Mirtis ištiko įtemptu politiniu laikotarpiu
Antradienį V. Makėjus turėjo vykti į Lenkijos miestą Lodzę, kur buvo pakviestas dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarybos posėdyje drauge su Vakarų pareigūnais[2].
Jo pakvietimas daugeliui galėjo atrodyti kaip netikėtas žingsnis, atsižvelgiant į Baltarusijos prisidėjimą prie Rusijos invazijos į Ukrainą. Be to, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas į Lodzę pakviestas nebuvo.
V. Makėjaus buvo apibūdinamas kaip sveikas ir užslėptų sveikatos problemų neturėjęs žmogus, tad jo mirtis šiuo įtemptu politiniu laikotarpiu iš karto pakurstė aibę kalbų ir teorijų apie galimą sąmokslą ir specialų jo pašalinimą.
Rusijos opozicijos politikas ir žmogaus teisių gynėjas Levas Šlosbergas teigia, kad „labai sunku, beveik neįmanoma patikėti, kad V. Makėjaus mirties priežastys yra natūralios“[3].
Įtaria, kad nagus galėjo prikišti specialiosios tarnybos
Pavelas Latuška, buvęs Baltarusijos ambasadorius Lenkijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje teigia, kad prie V. Makėjaus mirties galėjo prisidėti Baltarusijos saugumo tarnybos, kurioms spaudimą darė Maskva.
„Vladimiras Makėjus planavo vykti į Lenkiją dalyvauti užsienio reikalų ministrų aukščiausiojo lygio susitikime. Jis nesulaukė tos datos, keistos aplinkybės“, – teigia P. Latuška.
Dalis Rusijos ir Baltarusijos politinių galios žaidimų schemas pažįstančių ekspertų spekuliuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo pašalinti V. Makėjų, kad Baltarusijos vadovas A. Lukašenka taptų pažeidžiamesnis.
Galėjo pašalinti, kad perimtų vadovavimą Baltarusijos kariuomenei?
Rusijos ir Izraelio oligarchas bei aršus V. Putino kritikas Leonidas Nevzlinas teigia, kad Rusijos prezidentas nori nušalinti A. Lukašenką ir paskirti marionetinį lyderį, kad Maskva galėtų perimti vadovavimą Baltarusijos kariuomenei.
Roberto Lansingo instituto duomenimis, Kremliui artimi asmenys yra užsiminę, kad Rusija siekia suvienyti dvi jai pavaldžias kariuomenes, taip atimant bet kokią kontrolę iš A. Lukašenkos rankų. Tačiau pabrėžiama, kad Baltarusijos diktatorius tam priešinasi. Ekspertai spėja, kad V. Makėjaus mirtis gali susilpninti A. Lukašenkos politinę poziciją[4].
Dalis nepriklausomų ar Kremliui palankių ekspertų bei politikos apžvalgininkų pastebėjo ir faktą, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministras paslaptingai mirė kitą dieną po to, kai susitiko su popiežiaus pasiuntiniu Ante Joziciumi ir susitikimo metu neva aptarė slaptą taikos planą karui Ukrainoje užbaigti.
Prokremliškas Rusijos „Telegram“ kanalas „Mardan“ net paskelbė žinutę, kurioje Baltarusijos užsienio ministro mirtis apibūdinama kaip „keista“, tačiau taip pat pabrėžiama, kad ji ištiko „laiku“.
„Kaip tik laiku. Dar vakar jis aptarė taikos planą su popiežiaus pasiuntiniu“, – rašoma pranešime.
Panašu kad Kremliui neramu, jog Baltarusija į karą neįsitraukė tiesiogiai
Viename „Telegram“ kanale teigiama, kad V. Makėjus tapo „dirgikliu“ Kremliui, nes buvo Baltarusijos įsitraukimo į V. Putino karą Ukrainoje priešininkas.
„Telegram“ kanale „Brief“ rašoma, kad V. Makėjus galėjo būti nunuodytas arba nužudytas vietinių teisėsaugininkų.
Dalis „Telegram“ vartotojų teigia, kad V. Makėjus palaiko ryšius su Lietuvoje veikiančios baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos aplinka.
Kiti pabrėžė ir tai, kad nors A. Lukašenka yra artimiausias tarptautinis V. Putino sąjungininkas, Kremlius ir toliau nerimavo dėl to, kad Baltarusija iki galo neįsitraukė į karą Ukrainoje, buvo susirūpinta, kad A. Lukašenka siekia sudaryti slaptą susitarimą su Vakarais, jei V. Putinas būtų nuverstas.
Požiūris į Baltarusijos reikalus ir karą Ukrainoje buvo dviprasmiškas
Prieš prezidento rinkimus ir masinius antivyriausybinius protestus Baltarusijoje 2020 m., V. Makėjus dėjo pastangas gerinti Baltarusijos santykius su Vakarais, nevengė kritikos Rusijai ir Kremliaus režimui[5].
Tačiau po to, kai protestai buvo žiauriai numalšinti, jis staiga pakeitė savo poziciją, sakydamas, kad protestus ir masinius neramumus paskatino būtent Vakarai.
Prieš rusų invaziją į Ukrainą, Baltarusija su Rusija surengė bendrus karinius manevrus netoli Ukrainos sienos, kurie sukėlė nerimą dėl galimo išpuolio.
Tuomet V. Makėjus garsiai pareiškė, kad po karinių pratybų Baltarusijoje neliks nė vieno rusų kario, tačiau po savaitės Maskva permetė savo karius į Ukrainą, taip pat ir per Baltarusijos teritoriją.
Rugsėjį V. Makėjus JT Saugumo Taryboje gynė Baltarusijos poziciją Ukrainos karo fone:
„Baltarusija vadinama „agresoriaus bendrininke“ ar net konflikto šalimi. Mes sakėme ir toliau sakome: Baltarusija niekada nepasisakė už karą. Tačiau mes nesame ir išdavikai! Turime sąjungininkų įsipareigojimų, griežtai laikomės ir laikysimės tarptautinių sutarčių“, – sakė jis.
Rusija sureagavo pasyviai
Baltarusijos lyderis pareiškė viešą užuojautą dėl savo užsienio reikalų ministro mirties. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad Kremlius buvo sukrėstas išgirdęs apie V. Makėjaus mirtį.
M. Zacharova taip pat patvirtino, kad Maskva netrukus paskelbs oficialų užuojautos pranešimą. Užuojautą pareiškė ir S. Lavrovo atstovas spaudai.
S. Cichanouskaja ministrą pavadino Baltarusijos žmonių išdaviku
Tuo tarpu opozicijos lyderė S. Cichanouskaja, komentuodama ministro mirtį, pavadino V. Makėjų Baltarusijos žmonių išdaviku.
„2020 m. V. Makėjus išdavė Baltarusijos žmones ir palaikė tironiją. Štai kaip jį prisimins Baltarusijos žmonės“, – teigė S. Cichanouskaja.
V. Makėjus gimė 1958 m. vakarinėje Gardino srityje. Jis studijavo Minske ir Austrijoje, paskui tarnavo sovietų, o vėliau Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose, galiausiai, įsitraukė į politiką.
Savo karjeros pradžioje jis dirbo keliose ministerijose ir buvo Baltarusijos atstovas Europos Taryboje. Baltarusijos užsienio reikalų ministro pareigas V. Makejus ėjo nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d[6].
2000–2008 metais jis buvo Baltarusijos prezidento padėjėjas. 2008–2012 m. – Baltarusijos prezidento administracijos vadovas.
