Per gaisrus Kalifornijoje suniokota virš 15 000 namų, žuvo trys dešimtys žmonių
Viena pagrindinių JAV ir pasaulio žiniasklaidos temų – gaisrai Los Andželo apylinkėse Kalifornijos valstijoje. Tačiau it šviesa tunelio gale, nors ir menka, sužibo viltis. Paaiškėjo, kad Kalifornijos miškų gaisrų aukos turi galimybę reikalauti vienkartinės 770 JAV dolerių išmokos. Apie tai prieš keletą savaičių skelbė buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas[1]. Parama skirta būtiniausiems daiktams, pavyzdžiui, vandeniui, vaistams ir laikinos pastogės išlaidoms padengti. Daugiau nei 33 000 nukentėjusiųjų spėjo užsiregistruoti šiai paramai gauti.
Nepaisant lengvatų, skelbiama apie naują gaisrą į šiaurę nuo Los Andželo. Jam kilus, tūkstančiams žmonių nurodyta evakuotis[2]. Teigiama, jog vos per keletą valandų liepsnos išplito po daugiau nei 38 kvadratinių kilometrų plotą. Iš viso evakuota daugiau nei 31 000 žmonių, perspėta – 20 000 gyventojų, suniokota virš 15 000 namų ir žuvo maždaug trys dešimtys žmonių.
Stichinių nelaimių epicentre, nuomonę pareiškė naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tiesa, vėliau savo nuomonę pakeitė. Iš pradžių jis svarstė apie federalinės pagalbos nutraukimą nuo gaisro nukentėjusioms valstijoms, dedikuodamas joms pačioms spręsti ekstremalias situacijas. D. Trumpas apkaltino Federalinę nepaprastųjų situacijų valdymo agentūrą (FEMA), neva ji nusisuko nuo nukentėjusiųjų.
„FEMA pastaruosius ketverius metus neatliko savo darbo”, – sakė D. Trumpas.
Kalifornijos gubernatorius Gavin Newsom ir Los Andželo merė Karen Bass taip pat sulaukė kritikos dėl to, kaip tvarkėsi su gaisrais. D. Trampas kaltino G. Newsom dėl mažo vandens kiekio Los Andžele, o K. Bass – dėl miesto priešgaisrinės tarnybos biudžeto mažinimo.
Bendra gaisro nusiaubta teritorija viršija Prancūzijos sostinės Paryžiaus plotą
Katastrofa, kaip manoma, yra nuostolingiausia visoje Amerikos istorijoje. 2025 m. sausį Los Andželo apygardą ir jos apylinkes nusiaubę gaisrai nuniokojo daugiau kaip 24 000 akrų (virš 9 712 hektarų) žemės[3]. Nepaisant to, jog tai ne pirmas šią valstiją siaubiantis gaisras, griaunamoji jo jėga neturi precedento.
Stichijos finansiniai nuostoliai gali siekti iki 55 mlrd. Eur. Tai yra maždaug 2,4 karto daugiau, nei numatyta išlaidų Lietuvos 2025 m. biudžete, kuris siekia 23 mlrd. Eur[4]. Bendra gaisro nusiaubta teritorija savo plotu viršija Prancūzijos sostinės Paryžiaus plotą. Los Andželą supančiuose miškuose kilę ir išplitę gaisrai nuniokojo ir turtingiausius miesto rajonus. Juose būsto vertė gali siekti apie 3,5 mln. USD. Kalifornija pagal gyventojų skaičių yra gausiausia JAV valstija, kurioje gyvena 39 mln. žmonių. Nuo 2010 m., valstijos populiacijos dydis išaugo 4,6 proc.
Didžiuliai nuostoliai ne tik paveikė žmonių gyvenimus, bet ir draudimo verslą, patiriantį finansinę įtampą dėl JAV fiksuojamų ugnies liežuvių, potvynių, audrų bei uraganų. Los Andželo gaisrai kelia ir kitų problemų. Daugelis pabėgėlių, palikusių gaisrų nusiaubtas vietas, neturi kur apsistoti. Trūkstant viešbučių ir motelių, numatoma nekilnojamojo turto krizė. Manoma, kad dėl gaisrų pasekmių drastiškai augs būsto nuomos kaina.
Linkstama prie išvados, esą dėl planetą šildančio iškastinio kuro taršos gaisrai buvo didesni nei įprastai. Tačiau netyla kalbos, jog greitai plintantis gaisras galėjo būti sukeltas tyčia. Dėl to sausio 10 d. suimtas įtariamasis[5]. Visgi, jis buvo paleistas pritrūkus įrodymų.
D. Trumpas padės likviduoti gaisrų padarinius
Nors D. Trumpas laidė strėles į gubernatorių G. Newsom, naujausiomis žiniomis, pastarieji „susitaikė“, šalies vadovui atvykus į gaisro nuniokotas teritorijas Palisadese. Prezidentas D. Trumpas dabar žadėjo federalinę pagalbą valstijai likviduojant gaisro padarinius.
„Siekiame, kad visa tai būtų užbaigta. O būdas, kaip tai užbaigti, yra dirbti kartu“, – sakė jis[6]. Pažadai, nors ir prieštaravę prieš tai buvusiems, regis, pakito taip greitai, kaip ir oras Lietuvoje.
Politikos mokslų profesorius Thomas Holyoke iš Fresno miesto, Kalifornijoje, užgriebė už akių, sakydamas, esą prezidentas negali nustatyti apribojimų federalinės paramos gavimui.
„Kongresas kontroliuoja vyriausybės išlaidas”, – aiškino T. Holyoke.
Gyventojai klausia: kaip išgyventi „ugnies šalyje“?
Gali būti, jog tam tikrų vietovių, esančių arčiau degių zonų, paklausą lėmė mažesnės būstų kainos[7]. Nenuostabu, kad pastaraisiais dešimtmečiais tokiose vietovėse padidėjo gyventojų skaičius. Nors kurį laiką buvo pastebimi siauri keliai ir kita gana skurdi infrastruktūra, situacija pamažu keičiasi.
Pokyčius lėmė gaisrai. Dėl to dalis draudimo bendrovių pradėjo taikyti specialius draudimo polisus tiems, kurie gyvena pavojingose vietovėse. Visgi, vis dar svarstoma, kokia ta „teisinga“ kaina susiduriant su rizika.
