Ekonominis sunkmetis palietė Jungtinės Karalystės gyventojus
Karas Ukrainoje sukėlė finansinę bei energetinę krizę, tiekimo grandžių trikdžius ir paskatino nuo Antrojo pasaulinio karo laikų neregėtą geopolitinę įtampą.
Tačiau jeigu politika domina anaiptol ne kiekvieną, augančios maisto kainos ir negalėjimas apsirūpinti būtiniausiais produktais rūpi daugeliui. O toks susirūpinimas pastaraisiais mėnesiais ypač akivaizdus ne tik Lietuvoje, bet net ir Jungtinėje Karalystėje.
Politinė suirutė šalyje, globalūs įvykiai, infliacija ir augančios palūkanų normos – tai tik dalis veiksnių, dalį britų vedančių tiesiai prie skurdo ribos.
Remiantis „Asda Income Tracker“ duomenimis, per pastaruosius devynis mėnesius Jungtinės Karalystės namų ūkių, turinčių mažai arba visai neturinčių laisvai disponuojamų pajamų, padvigubėjo nuo 20 proc. iki 40 proc[1]. Be to, „Joseph Rowntree“ fondo atliktame tyrime nustatyta, kad šiais metais net 7 mln. šeimų negali susimokėti už tokius dalykus kaip šildymas, vanduo ar higienos reikmenys.
Labiausiai nukentėjo antroje mažiausių pajamų grupėje esantys asmenys. Šios grupės bendrosios pajamos rugsėjo mėnesį buvo 407 svarai sterlingai per savaitę. Tačiau sumokėjus mokesčius ir padengus būtiniausias išlaidas, į kurias įeina būstas, šildymas ar maistas, jiems likdavo vos 2,66 svaro sterlingų per savaitę: tokios sumos vos užtenka vienam puodeliui kavos.
Finansinį sunkumą jaučia vis daugiau britų
Dabartinis laikotarpis ypač sudėtingas ir mažiausias pajamas generuojančiai asmenų grupei. Rugsėjo mėnesį, šios žmonių grupės bendrosios pajamos buvo tik 189 svarai sterlingai per savaitę. Tai reiškia, kad britams finansų neužtenka net būtiniausioms reikmėms – maistui ar šildymui, kas savaitę trūksta apie 63 svarų sterlingų, o tai yra didžiausias deficitas per 15 metų.
Skurdžiau gyvenančių žmonių perkamoji galia neproporcingai sumažėjo. Taip yra iš dalies todėl, kad šios grupės paprastai skiria didesnę pajamų dalį būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui, kurio kainos šoktelėjo į viršų[2].
Tikėtis pagalbos iš valdžios ar labdaros organizacijų taip pat nereikėtų. Pusė nepriklausomų maisto bankų Jungtinėje Karalystėje teigia, kad šią žiemą negalės padėti visiems į juos besikreipiantiems žmonėms ir turės ženkliai sumažinti dalijamo maisto kiekį.
Tačiau, tai tik dalelė ypač niūrios pragyvenimo išlaidų krizės atspindžio. Finansų elgesio institucijos duomenimis, šį pavasarį daugiau nei pusei suaugusių Jungtinės Karalystės gyventojų sąskaitų apmokėjimas tapo sunkia našta, o pasak būsto labdaros organizacijos „Shelter“ nuo balandžio mėnesio net 45 proc. padaugėjo žmonių, kurie vėluoja arba sunkiai moka nuomą.
Atsisakoma net higienos priemonių
Situacija tampa tokia įtempta, jog dalis britų net nebeperka muilo ar dezodoranto – šioms priemonėms tiesiog neužtenka pinigų. Dėl to, tūkstančiai žmonių nenori eiti į darbą, jaučia gėdą ir nerimą.
Kaip teigiama „YouGov“ ir Higienos banko atlikto tyrimo ataskaita, 3,2 mln. suaugusiųjų britų šiuo metu patiria higienos nepriteklių. Net 12 proc. apklaustų žmonių dėl šios problemos vengia įprastai bendrauti su artimaisiais ar kolegomis.
Ataskaitoje teigiama, kad žmonės, patiriantys higienos nepriteklių, dažniausiai neturi skutimosi priemonių, dezodorantų, skalbimo miltelių ir kitų valymo priemonių. Ketvirtadalis iš apklaustųjų teigė neturėję tualetinio popieriaus ar muilo, o 30 proc. moterų nepirko menstruacinių higienos priemonių.
Didėjančios degalų ir maisto kainos dar labiau paaštrino šią problemą, o nauji duomenys rodo, kad beveik pusė suaugusiųjų Jungtinėje Karalystėje sunkiai suduria galą su galu.
Higienos banko vyriausioji vykdomoji direktorė Ruth Brock teigia, kad ši krizė yra daug labiau paplitusi ir ji didėja bei daro neproporcingą poveikį pažeidžiamiausiems žmonėms:
„Manau, kad žmonės apie tai nesusimąsto taip pat, kaip apie degalų ir maisto nepriteklių“[3].
Kaip prasidėjo krizė?
Dabartinė ekonominė krizė Jungtinėje Karalystėje prasidėjo po 15 metų trukusio skurdžiausių šalies gyventojų darbo užmokesčio augimo sąstingio dėl pandeminių aplinkybių.
Dabar Jungtinės Karalystės darbo užmokesčio augimas ryškiai atsilieka nuo kitų Europos šalių: Londone įsikūrusio analitinio centro „Resolution Foundation“ duomenimis, tipinės Jungtinės Karalystės gyventojo pajamos šiuo metu yra mažesnės nei Prancūzijoje, Vokietijoje ir Airijoje.
Tuo tarpu nedarbo išmokų lygis šalyje yra vienas mažiausių iš visų išsivysčiusios ekonomikos šalių. Vidutines pajamas gaunantys asmenys taip pat patiria didžiausią finansinį spaudimą nuo 2014 m.
Dabartinė politinė sumaištis tik dar labiau padidino netikrumą dėl to, ar ir kaip vyriausybė spręs sparčiai augančių kainų problemą. Prieš pasikeičiant premjerui, vyriausybė svarstė, ar padidinti socialines išmokas atsižvelgiant į infliaciją, o tai padėtų maždaug 30 milijonų žmonių gauti taip reikalingų lengvatų.
Prie problemų prisideda ir karas Ukrainoje
Tačiau, dėl susiklosčiusio sunkmečio kalta ne tik britų išrinkta valdžia. Europoje didelį finansinį neužtikrintumą ir energetikos krizę iššaukė karas Ukrainoje ir Vakarų dėl to Rusijai pritaikytos sankcijos.
Karui tęsiantis, o Vakarų šalių piliečiams vis labiau jaučiant jo naštą, dalis visuomenių yra linkusios spausti savo vyriausybes ir keisti poziciją paramos Ukrainai klausimu.
Nors šiuo metu Jungtinės Karalystės visuomenės parama sankcijoms Rusijai tebėra didžiulė, tačiau ji gali sumažėti, jei paaštrės pragyvenimo išlaidų krizė.
„Ipsos“ atlikta apklausa rodo, kad 70 proc. visuomenės pritaria sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą įvedimui, tačiau tik 41 proc. žmonių teigia, kad vis tiek pritartų sankcijoms, jei tai reikštų tolesnį sąskaitų už energiją didėjimą. Tai gerokai mažiau nei kovo mėnesį, kai 73 proc. buvo pasirengę pakęsti energijos kainų augimą[4].
Tačiau stebėtis neverta: nuo to laiko energijos kainos išaugo daugiau nei dvigubai, o tipinio namų ūkio metinės sąskaitos padidėjo daugiau nei 1 200 svarų sterlingų.
Vis dėlto, apklausa rodo, kad visuomenės parama Jungtinės Karalystės vaidmeniui teikiant pagalbą Ukrainai išlieka didelė: 59 proc. žmonių pritaria ginklų ir pinigų siuntimui į šalį, o 58 proc. teigia, kad Jungtinė Karalystė turėtų priimti daugiau ukrainiečių pabėgėlių.
Sunkmetis verčia taupyti tiek britus, tiek ir lietuvius
Karo Ukrainoje sukeltos problemos palietė ne tik britus, tačiau ir lietuvius. Nors Lietuvoje skurdo rizikos lygis po truputį mažėja, skurdas mūsų šalyje vis dar yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje – skursta kas penktas gyventojas, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Prastėjanti ekonominė situacija labiausiai paliečia tuos, kurie yra atsidūrę skurdo gniaužtuose. Lietuvos statistikos departamento elektroninis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“ atskleidžia, kad žemiau skurdo rizikos ribos praėjusiais metais gyveno 20 proc. šalies gyventojų.
Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 Eur – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime – 25,4 proc[5].
Dėl tokio sunkmečio, kone pusė šalies gyventojų – 45 proc., gyventojų pastebi, kad jų aplinkos žmonės pradėjo taupyti, ruošdamiesi galimam ekonomikos nuosmukiui.
Kaip atskleidžia „Inspired UN“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, kasdienis taupymas tapo ypač svarbus kasdienės finansinės higienos elementas, tačiau tikslingai taupyti vis dar geba ne visi.
Taupyti svarbu ne tik sunkiuoju gyvenimo periodu
Egzistuoja kelios esminės priežastys, dėl kurių finansinis įprotis taupyti kai kuriems iš mūsų prigyja taip sunkiai. Pirmoji iš priežasčių – tai, kad neretai į taupymą žvelgiame per neigiamą perspektyvą ir asocijuojame jį su pasirengimu sunkiam laikotarpiui.
Ne ką mažiau taupymo reputacijai kenkia ir klaidingas nusistatymas, esą kaupdami finansus saugesnei ateičiai ar ateities pramogoms, pavyzdžiui, didesnei kelionei, atimame kažką iš šiandieninių savo poreikių. Mūsų santykius su taupymu taip pat gali gadinti nesėkmingi bandymai taupyti bei taupymo naudų supratimo trūkumas.
Viena iš svarbiausių priežasčių taupyti – tai finansinės ramybės užtikrinimas. Pastaraisiais metais vis dažniau pradėta kalbėti apie finansinį stresą. Tai yra su pinigais, skolomis, būsimomis ar esamomis išlaidomis susijęs nerimas, kurio dabartinėmis aplinkybėmis tikrai netrūksta. Turėdami santaupų arba taip vadinamą finansinę pagalvę, galime jaustis ramiau ir užtikrinčiau.
Jei gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo, tuomet bet koks staigesnis išlaidų padidėjimas ar pajamų sumažėjimas gali tapti nemažu finansiniu ir psichologiniu iššūkiu. Tačiau jei esame sukaupę 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupų rezervą, niekas neišmuš mums finansinio pagrindo iš po kojų.
Galiausiai, taupymas yra vienas iš būdų pasiekti trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių tikslų. Pavyzdžiui, įsigyti automobilį, aplankyti tolimas ir egzotiškas šalis, taip pat sukaupti pinigų būsto pradiniam įnašui, vaikų mokslams ar finansiškai saugesnei ir komfortiškesnei savo senatvei.
Tačiau, išsiugdyti taupymo įprotį dažnai trukdo ankstesnės taupymo nesėkmės. Kelissyk nesugebėjus pasiekti taupymo tikslų gali gerokai sumažėti motyvacija taupyti ateityje, galime nusivilti savimi ir taupymą pradėti ignoruoti – neva to mes paprasčiausiai nesugebame.
Tačiau tiesa ta, kad taupyti gebame kiekvienas, tik taupant labai svarbu nusistatyti konkrečius, pamatuojamus ir pasiekiamus tikslus. Pavyzdžiui, uždirbant vidutinį atlyginimą sukaupti pradinį įnašą būstui per vienerius metus vargu, ar pavyks[6].
Kai turime aiškų ir pamatuojamą taupymo tikslą, metas pereiti prie antrojo žingsnio – taupymo plano ir jo integravimo į mūsų biudžetą. Įvertinę tai, žinosime, per kokį laiką galime pasiekti savo tikslą ir kokią sumą kiekvieną mėnesį turime atidėti taupymui. O sėkmingai pasiektas net ir nedidelis taupymo tikslas gali tapti puikiu naujų santykių su taupymu užtvirtinimu.
