Dėl vertybinių nesutarimų sušlubavo „žalieji“
Lietuvos žaliųjų partijoje tvyro rimta įtampa – vos 1,69 proc. balsų per Seimo rinkimus surinkusi politinė jėga dabar atsidūrė vidinio skilimo epicentre. Iš partijos pasitraukę žinomi nariai – teisininkas Vytautas Nekrošius ir verslininkas Remigijus Lapinskas – nevyniojo žodžių į vatą: partija, jų manymu, tolsta nuo savo esminių vertybių. Tuo tarpu šalyje keičiasi ir bendras partijų žemėlapis pagal populiarumą.
Pagrindinis nesutarimų taškas – vertybės – būtent tai, kas turėtų būti pagrindinis partijos pamatas. V. Nekrošius atvirai išsakė nusivylimą, kad partijoje vis daugiau dėmesio skiriama tokioms temoms kaip moterų teisės, partnerystė ar plastikiniai šiaudeliai, o tokie klausimai kaip nacionalinis saugumas, švietimas ar aplinkosaugos problemos lieka nuošaly.
Jis pasijuto „netikru“ žaliuoju ir pasitraukė, kartu pranešdamas apie Molėtų skyriaus išnykimą – nors partijos vadovybė tikina, kad tokia informacija – perdėta[1].
Pagrindinius pykčius sukėlė partijos sprendimas palaikyti Palestiną?
Dar didesnį ažiotažą sukėlė R. Lapinsko vieši pasisakymai. Jis kritikavo partiją už vienareikšmišką palaikymą Palestinai, kuris esą buvo pareikštas be jokių vidinių diskusijų.
Toks žingsnis, jo nuomone, galėjo būti suprastas kaip netiesioginis paramos gestas „Hamas“ ar „Hezbollah“ organizacijoms, kurias Vakarai laiko teroristinėmis. R. Lapinskas taip pat abejojo sprendimo skelbti moratoriumą valstybinių miškų kirtimams racionalumu – esą tai galėtų sukelti finansinių nuostolių ir pažeisti sutartinius įsipareigojimus.
Partijos pirmininkė Ieva Budraitė neslepia, kad skilimas turi ir kartų aspektą. Anot jos, kai kurie vyresni nariai sunkiai priima naujus, ne iš „senųjų draugų klubo“ atėjusius veidus ir idėjas. Ji neigia, kad sprendimai buvo priimami be diskusijų, ir pabrėžia, jog partija išlieka atvira vertybėms, tačiau natūralu, kad ne visi pasiūlymai sulaukia palaikymo.
Keičiasi politinis žemėlapis – lyderystę išlaiko socialdemokratai
Pavasario politinėse apklausose aiškiai išsiskyrė dvi figūros – konservatorių naujasis lyderis Laurynas Kasčiūnas ir prie socialdemokratų vairo grįžęs premjeras Gintautas Paluckas. Po Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimo iš TS-LKD pirmininko posto ir apskritai politikos, konservatoriai gavo gaivaus oro gurkšnį – Kasčiūno vedami konservatoriai vieninteliai sugebėjo reikšmingai kilstelėti reitingus: nuo sausio jų palaikymas pakilo 3,4 procentinio punkto (iki 11,7 proc.)[2].
Pasak sociologės Rasos Ališauskienės, tai ženklas, kad rinkėjai ieško naujų veidų ir stabilesnių lyderystės formų – būtent tai Kasčiūnas ir pasiūlė.
Socialdemokratai ir toliau užima pirmąją reitingų lentelės poziciją (16,9 proc.), tačiau V. Blinkevičiūtės paliktas neapibrėžtumas partijai galėjo kainuoti brangiai. Gintauto Palucko sugrįžimas į partijos viršūnę stabilizavo situaciją: jo ramus, neagresyvus tonas rinkėjams skamba patikimai net ir kalbant apie jautrias temas, kaip mokestiniai pokyčiai ar gynybos politika. Toks Palucko įvaizdis galėtų tapti rimtu svertu prieš triukšmingą opozicijos kritiką.
Tuo metu likusios partijos arba stagnuoja, arba po truputį ritasi žemyn. Skvernelio „Vardan Lietuvos“ (11,5 proc.) ir „Nemuno aušra“ (10,1 proc.) nors ir toliau išlaiko savo pozicijas, tačiau neparodo jokio proveržio. Reitingų dugne vis labiau įsitvirtina ne tik opozicijoje esantys liberalai, bet ir viešą pasitikėjimą praradę politikai – tarp jų ir ekspremjerė I. Šimonytė, G. Landsbergis ir V. Blinkevičiūtė.
Palankiausiai šiuo metu vertinamas prezidentas G. Nausėda
„Lietuvos ryto“ užsakymu vasario 14-23 dienomis atliktos reprezentatyvios visuomenės rezultatai parodė, kad Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu Lietuvos politiku, nors jo reitingai šiek tiek nukrito – dabar 63,9 proc. gyventojų vertina jį teigiamai, kai lapkritį šis skaičius siekė 70 proc.[3].
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis išlaiko antrąją vietą su 48,3 proc. palankių vertinimų. Premjeras G. Paluckas taip pat pastebimai pagerino savo pozicijas – jo populiarumas išaugo nuo 36,4 proc. iki 47,7 proc.
Tuo pačiu metu, buvusi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė patyrė didelį smukimą – nepalankiai ją vertina net 59,1 proc. gyventojų.
Tai, atrodo, yra didžiausias politinis pralaimėjimas tarp politinių partijų lyderių, ir rodo vis didėjantį žmonių nuovargį nuo europarlamentarės vadovavimo stiliaus. Opozicijos lyderiai taip pat patiria neigiamų pokyčių: konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ir liberalų vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen rodo prastus rezultatus, nors ir išlaiko tvirtas pozicijas.
