Gamyklos sustabdymas brangiai kainuos ir Kėdainiams, ir visai Lietuvai
Vakar, ketvirtadienį, pranešta, kad neribotam laikui vėl stabdoma trąšų gamyklos „Lifosa“ veikla.
Planuojama uždarymo data – rugsėjo 13–15 d.
„Lifosos“ sprendimas dėl pagrindinės žaliavos, amoniako, trūkumo laikinai sustabdyti gamybą yra prasta žinia ne tik įmonės darbuotojams, bet ir Kėdainiams bei visam Panevėžio regionui, mat gamykla aprūpindavo gyventojus pigesne šiluma.
AB „Panevėžio energija“ vadovas Petras Diksa tvirtino, kad jei gamykla nepradės veiklos, šildymas gali pabrangti jau spalį.
Dėl „Lifosos“ gamyklos stabdymo didelį sukrėtimą patirs daugybė kėdainiškių šeimų. Prieš pirmąjį jos sustabdymą ten dirbo apie tūkstantį žmonių. Dalis jų – iš tų pačių šeimų. Kai kurie jų yra pasiėmę paskolas butams, namams[10].
Valstybės biudžete tai taip pat atvers milžinišką skylę – „Lifosa“ į valstybės biudžetą kasmet sumoka milijonus.
Kiek anksčiau laikinojo „Lifosos“ administratoriaus atstovo Rimvydo Vaštako pasiteiravus apie sklandančias kalbas dėl rugpjūtį veiklą atnaujinusios „Lifosos“ galimo pakartotinio veiklos stabdymo, šis teigė nieko apie tai negirdėjęs.
Tačiau jau kitą dieną administratoriaus atstovas ne tik patvirtino gamyklos uždarymą neribotam laikui, bet ir perspėjo dėl Rusijos šešėlio – jis užsiminė apie Rusijos serverių blokuojamus elektroninius laiškus ir įmonės administracijos išskirtinį dėmesį Rusijos tiekėjams[11].
Laikinąjį administratorių kaltina „išsidirbinėjimu“
O štai buvęs ilgametis „Lifosos“ vadovas Jonas Dastikas galimybe stabdyti „Lifosos“ veiklą nė kiek nesistebėjo ir teigė jau anksčiau prognozavęs tokį gamyklos likimą bei apgailestavo, kad, pasak jo, naujai paskirtas laikinasis administratorius Rimvydas Vaštakas, kaip ir prieš tai buvęs Egidijus Kaselis, kaišioja pagalius į ratus ir neleidžia sklandžiai gamyklai dirbti.
„Kiek aš girdžiu, jis pradėjo labai trukdyti dirbti. Jis sugalvoja tokių dalykų, panašiai kaip toje pasakoje, kur liepiama mergaitei kurpes sunešioti.
Pavyzdžiui, jei žemdirbys nori nusipirkti trąšų, prašo jo, kad pristatytų pažymas iš notaro ir Registrų centro. Žemdirbiai tada spjauna ir nebeperka.
Arba buvo sutarusi gamykla su Brazilijos įmone parduoti jai trąšų už maždaug 35 mln. dolerių. Pastarajai reikėjo pristatyti krūvą pažymų, akcininkų sąrašą, tai ne kiekviena įmonė pateikia tiek dokumentų, geriau išvis neperka trąšų, – pasipiktinimo neslėpė J. Dastikas.
Pavyzdžiui, „Lifosa“ nuomoja 5 automobilius iš kompanijos „Automotive Trade Center“. O laikinasis administratorius užsimanė, kad įmonė pateiktų jos akcininkų sąrašą. Didelei mūsų nuostabai, ji pateikė 400 akcininkų sąrašą!
Paskui dar sugalvoja, kad reikia išversti iš prancūzų kalbos dokumentus.
Man atrodo, kad jis neturi jokios atsakomybės prieš gamyklos darbuotojus, išsidirbinėja tik ir viskas.“[12]
Sankcijos (ne)panaikintos?
Europos Sąjungai kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“ (dabar „EuroChem Europe“), kurios 90 proc. priklauso A. Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“[11].
Tačiau pati bendrovė savo puslapyje skelbia, kad „nepaisant patvirtinto „EuroChem“ pašalinimo iš sankcijų sąrašų, tam tikruose regionuose, ypač Europos Sąjungoje, išlieka didelių kliūčių verslui, kur ribojama trąšų gamyba, o vietos valdžios institucijos mažai deda pastangų, kad sušvelnintų dirbtinius, pačių nustatytus apribojimus, prieštaraujančius nurodytiems aprūpinimo maistu tikslams“[5].
Taip pat „EuroChem“ praneša, jog „vis dėlto, nors ES, Jungtinės Tautos ir JAV paskelbė, kad maisto saugumas artėjančios maisto krizės akivaizdoje turi būti garantuotas, realybė išlieka tokia, kad daugelis trąšų įmonių, įskaitant „EuroChem“, ir toliau susiduria su kasdieniais veiklos sunkumais, kuriuos sukelia sandorio šalių baimė pažeisti paskirtiems asmenims skirtas sankcijas, net jei jie neturi įmonės nuosavybės ar jos nekontroliuoja“[6].
Sprendimas nustebino administratorių
„Lifosos“ laikinojo administratoriaus atstovas R. Vaštakas sako, kad sprendimas vėl stabdyti gamyklos veiklą nustebino, nes rugpjūtį įmonė dirbo pelningai. R. Vaštakas teigia, jog su įmonės vadovybe bandoma tartis ir nestabdyti gamyklos.
„Gamybinė veikla, kuri vyko rugpjūčio mėnesį, buvo pelninga, tai mane irgi truputį stebina, bet mūsų kaip administratoriaus įgaliojimai yra riboti, bandysime susirinkti daugiau informacijos“, – sakė jis[12].
Tačiau panašu, kad R. Vaštako pažadai bandyti tartis nestabdyti gamyklos yra nerealūs. Jam užvetavus amoniako pirkimą iš Rusijos, daugiau nėra iš kur „Lifosai“ paimti šių žaliavų.
Tai reiškia, kad į prastovas išsiunčiami darbuotojai gaus mažiau pajamų, be to, kyla grėsmė darbo vietoms.
Antroji problema – mažiau mokesčių. Ir ne tik į valstybės, bet ir į Kėdainių savivaldybės biudžetą, nes savivaldybei įmonė sumoka nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius.
Trečioji problema – „Lifosa“ ilgus metus buvo viena aktyviausiai vietinę bendruomenę rėmusių įmonių – įmonė finansiškai prisidėdavo prie miesto renginių, o 2015 metais už tuometinius 20 mln. litų (5,7 mln. eurų) pastatė ir miestui perdavė Kėdainių areną[10].
Uždarymas atsilieps šildymo kainoms
Prieš kelias dienas gamykloje apsilankęs buvęs jos vadovas J. Dastikas teigė pamatęs, kad tiek komercijos direktorius, kuris užsiima pardavimais, tiek ir laikinoji direktorė yra pervargę.
„Dabar sustabdys gamyklą ir neaišku, kada vėl ją paleis. Be reikalo leido jai pradėti darbus. Geriau būtų paleidę, kai bus šalta, tai nors porą mėnesių šiltai būtų visi pasėdėję, ir miestas taip pat, – kiek ironizavo J. Dastikas. – O dabar, kai „Lifosa“ nebešildys Kėdainių, AB „Panevėžio energijai“ reikės papildomai pirkti 15 mln. kubinių metrų dujų, nes visada buvo dvi miesto šildymo alternatyvos: arba „Lifosa“, arba dujos. O dabar nežinau, kaip AB „Panevėžio energija“ šildys.“[12]
AB „Panevėžio energija“ vadovas P. Diksa pažymėjo, jog šiluma aprūpina ne tik Kėdainius, bet ir Panevėžį, Kupiškį, Zarasus, Pasvalį ir Rokiškį. Iš „Lifosos“ per metus įmonė nupirkdavo iki šimto tūkstančių megavatvalandžių šilumos, o šis šaltinis buvo pigesnis nei šilumos gamyba naudojant dujas.
Pasak jo, šiluma iš „Lifosos“ sumažindavo bendrą šildymo ir karšto vandens kainą visiems minėtiems miestams, nes dujos kainuoja gerokai brangiau.
„Pernai ar užpernai dujos kainavo dešimt kartų mažiau – tuomet skirtumas su iš „Lifosos“ perkama šiluma būdavo gal 20 proc., dabar – kartais, – pabrėžė P. Diksa. – Tai turi įtakos ir mūsų vartotojams. Todėl geriau, kad Lifosa veiktų.“
AB „Panevėžio energija“ vadovas prisiminė, kad kai dėl tarptautinių sankcijų „Lifosa“ buvo sustabdyta nuo gegužės iki rugpjūčio, vartotojams šiluma pabrango 30 proc.[10]
J. Dastikas: „Kol nenuims sankcijų, darbo nebus“
Buvęs ilgametis gamyklos vadovas J. Dastikas neslėpė, kad jau pradeda trūkti pinigų medžiagoms, atsarginėms dalims. Situacija panašiai rutuliojasi kaip ir su prieš tai buvusiu administratoriumi.
„Kol nenuims sankcijų, darbo nebus“, – rėžė J. Dastikas.
Laikinasis administratorius R. Vaštakas sutinka, kad finansinė įmonės situacija nėra gera: „Ji nebuvo gera jau nuo pat pradžių, t. y. nuo tada, kai buvo paskirtas laikinasis administratorius. Todėl mes ir anksčiau prašėme, ir dabar prašome administracijos labai atsargiai naudoti pinigus, laikytis finansinės drausmės, kad pinigų neleistų, kur nereikia ir kad būtų galima juos naudoti pagrindinėms įmonės užduotims. Bet, aišku, mes galime tik paprašyti, o negalime pareikalauti, nes neturime tokio įgaliojimo“.
Nori realiai perimti vadovavimą „Lifosai“
O įgaliojimų R. Vaštakas iš tiesų nori daugiau ir pats tai pripažįsta.
Nors jis ir dėjosi nustebęs dėl „Lifosos“ administracijos sprendimo stabdyti gamyklą, tačiau nevengė pabrėžti, kad laikinajam administratoriui turėtų būti suteikta daugiau galių. Neva tik gavęs įgaliojimus, laikinasis administratorius galės imtis konkrečių veiksmų, kurių iki šiol nedarė įmonės administracija dėl galimo įmonės naudos gavėjų spaudimo.
R. Vaštakas teigia, kad reikia skubiai pašalinti dirbtinai darytas kliūtis pirkėjams, besidomintiems įmonės produkcija – užtikrinti, kad įmonės el. paštų adresai pradėtų veikti ir laiškai nebūtų blokuojami Rusijoje esančių serverių ir pradėti teikti informaciją apie parduodamą produkciją ne tik atskiriems, tikėtinai, įmonės naudos gavėjų „akceptuotiems“, pirkėjams, bet visiems potencialiems pasaulinės rinkos pirkėjams, nesusijusiems su sankcionuotais asmenimis.
Administratorius taip pat mato būtinybę iš esmės sustiprinti tiek buvusį, tiek iki šiol paliktą nepakitusį, akivaizdžiai per silpną įmonės pirkimų/pardavimų padalinį ir pradėti intensyvias išvykas ir derybas dėl esminių žaliavų – fosfato žaliavos bei amoniako – alternatyvių tiekimų ne tik iš Rusijos tiekėjų, nes esą iki šiol įmonės administracija nepadarė nė vienos išvykos, o vienintelis pasiūlytas riboto kiekio amoniako tiekėjas buvo iš Rusijos.
Administratorius teigia, kad šių žingsnių galėtų imtis, jei jam būtų perduoti įmonės vadovės, valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija[11].
Finansų ministerija atsakomybę verčia pačiai „Lifosai“
Laikinąjį administratorių „Lifosai“ paskyrusi Finansų ministerija atsakomybės kratosi ir teigia: „Pabrėžiame, kad AB „Lifosa“ organų: visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir vadovo kompetencija išliko nepakitusi ir neapribota. Laikinajam administratoriui buvo pavesta išankstinės sandorių kontrolės funkcija, tad visiems AB „Lifosa“ sandoriams turi būti gautas išankstinis laikinojo administratoriaus pritarimas.
Taigi ne valstybė ir ne laikinasis administratorius, o būtent „EuroChem Group AG“ paskirti valdymo organai priima sprendimus dėl AB „Lifosa“ veiklos vykdymo ir jos tęstinumo klausimų. Valstybė į šiuos klausimus nesikiša ir jų nereguliuoja.
Ministerijai yra žinomi AB „Lifosa“ ketinimai stabdyti veiklą dėl gamtinių dujų kainos ženklaus išaugimo bei tiesiogiai su tuo susijusio amoniako įsigijimo kainos augimo. Tikimės, kad pagrindiniam amoniako tiekėjui AB „Achema“ sustabdžius veiklą, AB „Lifosa“ greitu metu pavyks rasti alternatyvius amoniako tiekimo šaltinius ir sėkmingai atnaujinti veiklą.“
Paklausus, ar tiesa, kad vienintelei AB „Lifosa“ akcininkei „Eurochem Group AG“ kitose šalyse nėra taikomos sankcijos ir ji, pačios įmonės teigimu, yra pašalinta iš sankcionuojamų įmonių sąrašų, gautas toks atsakymas: „Finansų ministerijos duomenimis, šių subjektų įtraukimas į sankcionuotų asmenų sąrašus yra apskųstas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.“[12]
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje „Lifosa“ dirba 918 darbuotojų, iki sankcijų taikymo jų buvo 1 030.
