Lenkijoje piliečiai turi teisę inicijuoti vietos valdžios atstovų – įskaitant miestų merus – atšaukimą per referendumą
Pagal Lenkijos įstatymus, norint inicijuoti mero atšaukimą, būtina surinkti ne mažiau kaip 10% atitinkamos savivaldybės rinkėjų parašų. Šis procesas leidžia gyventojams tiesiogiai dalyvauti demokratiniuose sprendimuose ir užtikrinti valdžios atskaitomybę.
Surinkus reikiamą parašų skaičių, organizuojamas referendumas. Kad referendumas būtų laikomas galiojančiu, jame turi dalyvauti ne mažiau kaip 3/5 rinkėjų, kurie dalyvavo paskutiniuose mero rinkimuose. Jei šis dalyvavimo slenkstis nepasiekiamas, net ir dauguma balsavusiųjų pasisakius už mero atšaukimą, referendumas laikomas neįvykusiu.
Lenkai neįtikusiai valdžiai gali sudrebinti kėdes
Varšuva (2013 m.): Buvo surengtas referendumas dėl tuometinės merės Hannos Gronkiewicz-Waltz atšaukimo. Nors 94% dalyvavusiųjų balsavo už jos atšaukimą, referendumas buvo pripažintas neįvykusiu, nes dalyvavo tik 25,7% rinkėjų – mažiau nei reikalaujami 29%.
Ščecinas (2004 m.): Meras Marian Jurczyk susidūrė su atšaukimo iniciatyva, kai buvo surinkta 32 000 parašų. Referendumas įvyko, tačiau dalyvavo tik 19% rinkėjų, nors 92% jų pasisakė už mero atšaukimą. Dėl nepakankamo dalyvavimo referendumas buvo laikomas neįvykusiu.
Lenkijos įstatymai suteikia piliečiams galimybę atšaukti vietos valdžios atstovus per referendumą, praktikoje šį procesą apsunkina aukšti dalyvavimo slenksčiai. Net ir esant dideliam nepasitenkinimui meru, referendumas gali būti laikomas neįvykusiu dėl nepakankamo rinkėjų aktyvumo.
Piliečių valia iš pareigų atšaukta Lenkijos miesto merė
Lenkijos mieste Zabrze įvyko precedento neturintis įvykis – vos po metų nuo išrinkimo referendumu buvo atšaukta miesto merė Agnieszka Rupniewska.
Referendumas dėl merės atšaukimo vyko 2025 m. gegužės 11 d. Iš 116,9 tūkst. balsavimo teisę turinčių gyventojų, 29 207 dalyvavo balsavime, iš jų 27 161 pasisakė už merės atšaukimą, o 2 046 – prieš. Kad referendumas būtų laikomas galiojančiu, reikėjo, kad balsuotų bent 25 919 rinkėjų – 3/5 tų, kurie dalyvavo 2024 m. rinkimuose. Šis slenkstis buvo pasiektas, todėl Rupniewska neteko pareigų.
Tuo pačiu metu vyko ir referendumas dėl miesto tarybos atšaukimo. Tačiau čia pritrūko vos 112 balsų iki reikiamo slenksčio, todėl taryba liko savo vietose.
Referendumo iniciatoriai kaltino merę dėl:
- grupinių atleidimų savivaldybės įstaigose;
- vietinių mokesčių padidinimo;
- tradicinių kultūrinių renginių atsisakymo;
- užsitęsusio futbolo klubo „Górnik Zabrze“ privatizavimo proceso.
Rupniewska, kandidatavusi su Koalicijos Obywatelska (KO) palaikymu, bet nepriklausanti jokiai partijai, teigė, kad perėmė miestą su 228 mln. zlotų deficitu ir 1,4 mlrd. zlotų skola. Ji įvedė griežtą taupymo programą, gavo 354 mln. zlotų paskolą iš Finansų ministerijos ir siekė stabilizuoti finansinę padėtį. Tačiau šie sprendimai buvo nepopuliarūs tarp gyventojų.
Po Rupniewskos atšaukimo, laikinuoju Zabrze vadovu tapo jos pavaduotojas Tomasz Olichwer iš KO. Artimiausiu metu planuojami pirmalaikiai mero rinkimai.
Merės atšaukimas referendumu – lenkų įspėjimas D. Tuskui?
Politine sensacija tapęs pirmasis mero atšaukimo atvejis Lenkijoje, laikomas ne tik vietiniu sprendimu, bet ir reikšmingu smūgiu visai Donaldo Tusko vadovaujamai Vyriausybei.
Agnieszka Rupniewska, nors formaliai nepriklausė jokiai partijai, buvo tiesiogiai remiama valdančiosios KO, kurios lyderis – premjeras Donaldas Tuskas. Todėl jos atšaukimas buvo interpretuotas kaip pasitikėjimo balsavimas ir prieš centrinę valdžią.
PiS atstovas Karol Nawrocki šį įvykį pavadino „raudona kortele Tuskui ir visai KO“, o analitikai pastebi, kad tai parodė visuomenės nepasitenkinimą ne tik vietos, bet ir nacionaliniu valdymu. Tai ypač svarbu žinant, kad 2024 metų pabaigoje KO vos susiformavo daugumą Seime, ir bet koks rinkėjų nepasitenkinimas gali lemti didesnius pokyčius ateityje.
Ar lietuviai galėtų atšaukti netinkamai dirbantį merą?
Lietuvoje tokio mechanizmo šiuo metu nėra – piliečiai neturi įstatymais numatytos teisės atšaukti merą ar kitą vietos valdžios atstovą per referendumą ar piliečių parašus.
Norint įteisinti tokią teisę, reikėtų keisti Vietos savivaldos įstatymą ir sukurti aiškią atšaukimo procedūrą.
Lietuvos piliečiai turi teisę patys inicijuoti privalomąjį referendumą dėl svarbių valstybės klausimų – pavyzdžiui, dėl Konstitucijos keitimo ar Seimo paleidimo, tačiau tam būtina surinkti 300 000 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų per 3 mėnesius nuo iniciatyvos įregistravimo.
Surinkus parašus, pats referendumas laikomas įvykusiu tik tada, kai jame balsuoja daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Dėl to referendumo sėkmė Lietuvoje – ypač sudėtinga.
