
<h2>Užkrečiamos vakcinos jau tampa realybe</h2>
<p>Pasauliui susidūrus su koronaviruso pandemija, kalbos apie vakcinaciją ir būtiną apsaugą nuo pavojingų virusų padažnėjo.</p>
<p>Jei vieni kalba apie natūralų imuniteto stiprinimą ir elementarų tinkamų higienos įpročių propagavimą, dalis mokslininkų, tyrėjų ir net politikų kalba apie modernių vakcinų kūrimą.</p>
<p>Tačiau kai kurie mokslininkai žengia žingsniu toliau ir jau kalba apie užkrečiamas vakcinas, kurios galėtų išgelbėti nuo plataus masto ligos paplitimo ir dar vieno masinio užsidarymo. </p>
<blockquote>
<p>Pasirodo, pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai tyliai kūrė savaime plintančias užkrečiamąsias vakcinas.</p>
</blockquote>
<p>NIH finansavo šiuos mokslinius tyrimus, kurių metu mirtino patogeno DNR yra supakuojamas į užkrečiamą kenksmingą virusą, kurio mirtingumas dirbtinai susilpninamas laboratorijoje.</p>
<p>Tokios „vakcinos" plinta tarp žmonių kaip užkrečiamasis kvėpavimo takų virusas, tačiau jomis paskiepyti neva užtenka tik 5 % gyventojų, kad kiti 95 % „pasigautų" vakciną, kai ji plistų bendruomenėje perduodant ją vieni kitiems.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau tai reiškia, kad vakcinos tampa neregėto masto prievole: asmuo, kuris galėjo nesiskiepyti ir lengvai persirgti potencialiu virusu, ateityje bus paskiepytas priverstinai, o dėl to, galimai susidurs su sveikatos problemomis arba net mirs.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cdc-l0jlhqf7q94-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Bandymai jau yra atliekami</h2>
<p>Visame pasaulyje jau yra kelios mokslininkų grupės, kurios siekia sukurti „užkrečiamąsias vakcinas". Šios turėtų būti pajėgios veikti taip, jog plistų savaime, taip neva suteikdamos populiacijai visuomenės imunitetą greičiau, nei liga gali išplisti pati.</p>
<p>Kaip pasakoja JAV, Vašingtono valstijos valstybinio universiteto biologijos mokslų atstovas Markas Smitsonas, užkrečiamųjų vakcinų potenciali nauda yra didžiulė.</p>
<p>Tačiau mokslininkas akcentuoja, kad prieš sėkmingą jų naudojimą reikia išsiaiškinti tam tikras saugumo problemas.</p>
<blockquote>
<p>„Užkrečiamųjų vakcinų naudojimas gali būti pavojingas. Visų pirma dėl to, kad vakcinos, galinčios plisti per populiaciją, taip pat gali grįžti į ligą", – teigia M. Smitsonas[1].</p>
</blockquote>
<p>Jis pabrėžia ir tai, kad užkrečiamų vakcinų naudojimas žmonėms gali būti pagrįstas sunkiai pasiekiamoms gyventojų grupėms arba epidemijoms, kurių neįmanoma suvaldyti tiesioginiu skiepijimu.</p>
<p>Naujosios „vakcinos", kurios net nebūtų įšvirkščiamos į žmogaus kūną, plistų kaip virusas: iš vieno žmogaus kitam kvėpavimo takais. </p>
<blockquote>
<p>Tai reikštų, kad tik 5 % konkretaus viruso epicentre atsidūrusio regiono gyventojų turėtų būti skiepijami, o kiti 95 % „pasigautų" vakciną natūraliai. </p>
</blockquote>
<p>Bandymai, patvirtinantys, jog užkrečiamų vakcinų konceptas tikrai veikia, jau buvo vykdyti gyvūnų populiacijoje. 2000 m. Ispanijos mokslininkai 70 triušių suleido užkrečiamąją vakciną ir grąžino gyvūnus atgal į laukinę gamtą[2].</p>
<p>Natūralioje aplinkoje gyvūnai greitai perdavė vakciną šimtams kitų triušių ir, kaip pranešama, sustabdė viruso protrūkį. Kai kurios Europos šalys šią technologiją išbando ir su kiaulėmis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dj-paine-luhaabwuvbc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įkvėpsime vakciną, apie kurią net nežinosime ir gal net mirsime? </h2>
<p>Dar 2019 m., prieš visame pasaulyje išplitusią koronaviruso pandemiją Jungtinės Karalystės vyriausybė pradėjo tirti užkrečiamų vakcinų technologiją sezoninio gripo problemai spręsti.</p>
<p>Tuomet šalies Sveikatos ir socialinės rūpybos departamento parengtame tyrimo dokumente teigiama, kad šių vakcinų bandymų akivaizdi tikslinė grupė galėtų būti universitetų studentai.</p>
<blockquote>
<p>„Jie nedirba, todėl jų skiepijimas nesukels didelių ekonominių trikdžių, be to, dauguma jų turi antruosius namus, į kuriuos gali nuvykti, taip paskleisdami vakciną", – rašoma Sveikatos ir socialinės rūpybos departamento parengtame tyrimo pranešime.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau jau tuomet tyrėjai pripažino, jog net jei dalis visuomenės niekuomet nesužinos apie užkrečiamu keliu gautą vakciną, ji gali sukelti tam tikrą pavojų ar net mirtį. </p>
<p>Nors paskutiniaisiais duomenimis, mirčių skaičius gali būti mažesnis nei įprastų vakcinų atveju, tokių situacijų galima neišvengti.</p>
<p>Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad žmogus ne pats savanoriškai renkasi vakcinaciją, o potencialiai pavojingą dozę gauna to nežinodamas. </p>
<p>Tyrėjai pripažino, kad užkrečiama susilpninto gripo viruso vakcina sukels tam tikrą mirčių skaičių, tačiau jų bus mažiau nei originalaus gripo viruso vakcinos gavimo atveju.</p>
<p>Jungtinės Karalystės vyriausybės ataskaitoje rašoma:</p>
<blockquote>
<p>„Savaime plintančios vakcinos yra mažiau mirtinos, bet ne nemirtinos: jos vis tiek gali nužudyti. Mirs kai kurie žmonės, kurie priešingu atveju būtų gyvenę, nors iš viso mirs mažiau žmonių."</p>
</blockquote>
<p>Kilus koronaviruso pandemijai, JAV, Europos ir Australijos mokslinių tyrimų institucijos siekia panaudoti savaime plintančias vakcinas siekiant apsisaugoti nuo, pavyzdžiui, Vakarų Afrikos Lasos karštligės, viruso, kurį žmonėms platina žiurkės[3].</p>
<p>Tačiau bent jau JAV tokio projekto vykdymui reikėtų net kariškių sutikimo.</p>
<blockquote>
<p>Nors skirtingų valstybių valdžios institucijos gali duoti leidimus išbandyti užkrečiamas vakcinas ir žmonių terpėje, toks siekis akcentuoja akivaizdžią etinę dilemą.</p>
</blockquote>
<p>Su šia technologija išvengiama nepatogumų, susijusių su nepaklusniais piliečiais, kurie gali atsisakyti duoti sutikimą vakcinacijai.</p>
<p>Užkrečiamų vakcinų šalininkai pabrėžia, kad masinio skiepijimo kampaniją, kuriai paprastai prireiktų kelių mėnesių brangiai kainuojančių pastangų visiems skiepyti, būtų galima sutrumpinti iki kelių savaičių.</p>
<p>Tačiau negalint pasirinkti vakcinos kaip vieno iš apsisaugojimo nuo ligos būdo, pažeidžiamos žmogaus teisės.</p>
<p>Juk individas pats privalo būti atsakingas už pasirinkimus, susijusius su jo sveikata. Kita vertus, koronaviruso pandemijos metu įvesti vakcinacijos pažymėjimai bei priverstinė vakcinacija skirtingoms asmenų grupėms rodo, kad etinės dilemos valdžiai rūpi retai. </p>