ES kuria naują mechanizmą, leisiantį tęsti Ukrainos stojimo procesą nepaisant Vengrijos veto
Europos Sąjunga sutiko taikyti naują, iki šiol nenaudotą mechanizmą, kuris leis Ukrainai judėti narystės link net ir Vengrijai blokuojant derybų pradžią, pareiškė Ukrainos vicepremjeras Europos integracijai Taras Kachka. Pasak jo, dauguma ES valstybių narių ir Europos Komisija sutarė, kad Ukrainos stojimo pasirengimo procesas neturi būti stabdomas, kol vyksta Rusijos karas.
Nors oficialus balsavimas dėl narystės pradžios įmanomas tik vienbalsiai pritarus visoms 27 narėms, techninis pasirengimas vyks toliau. „Tradicinė ES politika buvo tokia, kad kol neįtikinsi visų valstybių, viskas yra blokuojama. Tai gali trukti dvi savaites, o gali — ir dešimt metų“, – sakė T. Kachka, primindamas, kad taip buvo elgiamasi su kai kuriomis Vakarų Balkanų valstybėmis.
„Dabar ES sako, kad Ukrainos atveju neturi būti jokio stabdymo. Valstybės narės turi nustatyti vadinamuosius etapus (angl. benchmarks), sąlygas ekonominiam bendradarbiavimui pradėti, nelaukdamos, kol pasibaigs karas ar pasikeis Vengrijos pozicija.“
Kijevas ir Briuselis tęs pasirengimą narystei, kol bus ieškoma būdų apeiti blokadą
Pasak T. Kachkos, Ukrainos vyriausybė kartu su Europos Komisija jau rengia nacionalinę programą, kurioje numatyta, kaip perkelti ES teisės aktus ir procedūras į šalies teisinę bazę. Tai leis Ukrainai žingsnis po žingsnio pasirengti narystei, kad balsavimo dėl stojimo pradžios momentu ji jau būtų įgyvendinusi reikiamas reformas.
Vicepremjeras pripažino, kad be vienbalsio visų valstybių narių sutikimo teisiškai neįmanoma užbaigti stojimo proceso. Tačiau jis pabrėžė, kad Briuselyje svarstomos galimybės priimti tam tikrus tarpinius sprendimus be Vengrijos pritarimo. „Didžioji dauguma, beveik visos valstybės narės ir pati ES, yra pasirengusios atverti derybų etapus net jei Vengrija neprisidės prie šios pozicijos“, – sakė T. Kachka.
Šis mechanizmas primena rugpjūtį Lietuvos pateiktą pasiūlymą, kuriame buvo siūloma pradėti techninio lygmens derybas su Ukraina ir Moldova be Vengrijos, jei tam pritartų likusios 26 šalys. Pasak T. Kachkos, toks modelis būtų „išskirtinis atvejis“, kokio ES dar netaikė kitoms šalims kandidatėms, net ir toms, kurių stojimą buvo laikinai užblokavusios kaimyninės valstybės.
Vengrija lieka atkakliausia priešininke, bet ES dauguma pasiryžusi judėti į priekį
Vengrija, plačiai laikoma artimiausia Kremliui ES ir NATO nare, rugpjūčio 30 dieną paskelbė, kad nesutiks pradėti pirmojo derybų raundo dėl Ukrainos narystės. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peter Szijjarto pareiškė, kad Ukrainos įstojimas „sunaikintų Vengrijos ūkininkus, kelia grėsmę maisto saugumui ir įleistų Ukrainos mafiją“.
Tuo tarpu T. Kachka priminė, kad, priešingai nei teigia Vengrijos vyriausybė, Ukraina negautų ketvirtadalio ES biudžeto: septynmečio biudžeto projekte numatyta apie 100 mlrd. eurų Ukrainai, tai sudaro tik apie 5 proc. viso 2 trln. eurų biudžeto. Nėra ir tariamo 190 mlrd. „stojimo fondo“, apie kurį anksčiau kalbėjo Vengrijos ministras Gergely Gulyás.
Birželį beveik visos ES valstybės narės sutarė, kad Ukraina jau pasirengusi atverti pirmąjį, Pamatų, derybų etapą, tačiau tam būtinas visų 27 šalių pritarimas. ES vyriausioji užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas dar gegužę sakė, kad Briuselis turi „planą B ir planą C“, jei Vengrija ir toliau vetuos Ukrainos stojimą. T. Kachka pabrėžė, kad iki tol, kol Vengrija pakeis savo poziciją, ES neketina stabdyti Ukrainos pažangos.
