NT rinka dėl augančių palūkanų normų greitai gali išgyventi smukimo laikotarpį
Nors Lietuvos banko vadovo pozicija tokia, kad NT objektų kainos greitu metu tikrai neturėtų kristi, stebintys šalies situaciją pastebi, kad tokie teiginiai gali būti klaidingi. Kylant palūkanų normoms jau dabar galima išvysti NT skelbimus, kuriuose siūlomos įvairios nuolaidos, kad tik pritraukti pirkėjus ir amortizuoti jiems susidariusius nepatogumus. Pasaulinės tendencijos taipogi rodo, kad 2023 metai nebus ekonomiškai lengvi, o pastaruoju metu sparčiai vykęs progresas gali sustoti, kas taip pat gali paveikti nekilnojamojo turto rinką. Tačiau Lietuvos ekspertai tikisi rinkos atsigavimo šiltuoju metų sezonu.
Teisininkas Dominykas Vanhara, reaguodamas į Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus prognozes, kad nepaisant Europos centrinio banko (ECB) keliamų palūkanų normų, NT kainos sumažėti neturėtų[1], teigė manantis priešingai.
Anot D. Vanharos, kylančios palūkanų normos neabejotinai pakeis tiek NT pirkėjų, tiek pardavėjų elgesį, jei šalyje drastiškai nepradės kilti atlyginimai. Advokatas pateikė ir buitišką palyginimą savo teiginiams – pavyzdžiui, jei prieš metus jis būtų nusprendęs pirkti butą, kuriam jau su turimu reikalaujamu 15 proc. įnašu, iš banko reikėtų pasiskolinti 150 000 eurų, už tokį butą būtų reikėję mokėti apie 550 eurų siekiančias mėnesines įmokas (paskolą paėmus 30 metų laikotarpiui ir grąžinant anuiteto būdu). Tačiau šiai dienai norint iš banko pasiskolinti tokią pačią sumą pinigų, kas mėnesį jau tektų mokėti beveik dvigubai daugiau – 900 eurų.
Tad iš esmės, prieš imant paskolą, kurios mėnesinės įmokos sieks tokį dydį, ne tik susimąstys pats žmogus, ar verta tą daryti, bet jį ribos ir veikiantys Atsakingo skolinimosi nuostatai, pagal kuriuos, įvertinus asmens gaunamas pajamas, tokio pačio dydžio paskola gali jau ir nebeišeiti.
D. Vanhara įsitikinęs, kad net ir turintys visą sumą grynaisiais, tikėtina, rinksis kitokius investavimo būdus nei NT pirkimas nuomai. Anot jo, tam geriau pasitarnautų kad ir Lietuvos skolos vertybiniai popieriai.
Lietuvos skelbimuose jau galima matyti įvairiausių akcijų pasiūlymus
Norėdamas išsiparduoti prekes pardavėjas pirkėjui pasiūlo geras sąlygas, skelbia išpardavimus, per kuriuos prekės parduodamos kone pusvelčiui. Panašiai jau nutiko ir Lietuvoje veikiančiai NT rinkai, kur vis dažniau pasitaiko pasiūlymų pirkėjų naudai. Jeigu pandemijos metu rinką diktavo pardavėjai, dabar situacija pasikeitė ir sąlygas diktuoja pirkėjai, kuriems siūlomos ir galimybės atgauti sumokėtą užstatą persigalvojus, ir laikinas banko palūkanų dengimas netekus darbo ir pan.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat neslėpė, kad NT rinkai atvėsus, vis labiau stengiamasi pelnyti pirkėjų dėmesį[2]. Pasak jo, po pirmųjų pandemijos metų NT pradėjo trūkti, nes gyventojai pirko viską, kas tik buvo statoma ar jau pastatyta, o dabar dėl neapibrėžtumo žmonės nuo tokių stambių pirkinių susilaiko.
NT plėtros bendrovė „Eika“ spalį pirkėjams pateikė specialų pasiūlymą, pavadinimu „Pakitusio sprendimo garantijos“. Kitaip tariant, pirkėjas, įsigijęs būstą su šia garantija, nepaisant sutarties nutraukimo priežasčių, gali bet kada iki 2023 m. balandžio 1 dienos nutraukti sutartį be jokių nuobaudų ir atgauti sumokėtą užstatą.
Kita NT plėtros bendrovė „Realco“ pasiūlė apmokėti net 6 mėn. šildymo ir elektros sąskaitas įsigijus butą projekte „7 vakarai“.
O štai „REDM“ pažėrė dar daugiau naudų klientams ir pasiūlė perkant kai kurių projektų būstus dovanoti 3-5 tūkst. eurų ar net 10-20 tūkst. eurų kuponą įsigyti apdailos medžiagoms arba vietoje to pasirinkti 8 tūkst. nuolaidą būsto kainai. Žvalgantis į kitus projektus, pasiūlytas net metų laiko palūkanų bankui kompensavimas.
Bendrovė „Juda NT“ pirkėjams projektui „Namučiai“ pasiūlė 500 eurų dovanų kuponą vidaus įsirengimui, jei butas buvo rezervuojamas iki gruodžio 15 dienos.
Šiemet prognozuoja ekonominio nuosmukio laikotarpį
Sekmadienį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas pareiškė, kad šie metai pasaulio ekonomikai nebus patys lengviausi, kadangi pagrindinių pasaulio ekonomikos variklių – Jungtinių Valstijų, Europos ir Kinijos rinkų aktyvumas mažėja[3].
Tarptautinis valiutos fondas spalio mėnesį sumažino savo prognozes 2023 metams atsižvelgiant į Ukrainoje tebesitęsiantį karą, didžiulę infliaciją ir tebeaugančias palūkanų normas.
Vykdomoji TVF direktorė Kristalina Georgieva atkreipė dėmesį į Kinijos vykdytą nulinę COVID-19 politiką ir jos padarytą žalą visai pasaulio ekonomikai. Ji pažymėjo, kad dabar pirmą kartą per 40 metų laikotarpį Kinijos ekonomikos augimas 2022-aisiais buvo toks pats arba mažesnis už pasaulio ekonomikos augimą. Tikėtina, kad lemiamos įtakos turės ir artimiausiais mėnesiais Kinijoje numatomi koronaviruso proveržiai – vėl bus stabdomas tiek regioninis, tiek pasaulinis ekonomikos augimas.
Anot K. Georgievos, nulinis sergamumas koronavirusu Kinijoje yra labai laikinas ir kaipmat šaus į viršų, kai tik žmonės vėl pradės keliauti.
Prognozuojama, kad medžiagų kainos ir toliau kils, pirkėjai atidžiau rinksis objektus, bet jau pavasarį tikimasi progreso
Nekilnojamojo turto ekspertai taip pat nežada lengvų 2023 metų – rinka šiemet susidurs su didžiuliais iššūkiais pradedant ir toliau galimai brangstančiomis statybinėmis medžiagomis, kurios galiausiai išbrangins ir galutinį objektą, ir baigiant ir toliau augsiančiomis palūkanomis, jei NT brangs. Pastebima, kad būtent pastarasis pokytis galėtų būti lemiamas kai kurių verslų (ne)išgyvenimo veiksnys.
NT paslaugų kompanijos „Citus“ direktorius Marius Galdikas įsitikinęs, kad centriniams bankams nustojus kelti palūkanų normas ir pradėjus ekonomikų skatinimą, medžiagos vėl gali pradėti brangti[4].
M. Galdikas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad reaguodami į rinkos pokyčius smulkieji ir vidutiniai vystytojai statybos darbus atideda aiškesniems laikams, o štai kiti imasi statybos etapais, kai pardavimui pasiūlomas nedidelis kiekis butų, kad išvengti įšaldyto turto ar nuvertėjančių investicijų.
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad palūkanų normos ir toliau augs, ir tokiais tempais veikiausiai jau greitu metu pasieks ir tuos 5 proc. Tai, pasak jo, lems rinkos „apsivalymą“, kai joje išliks stipriausieji. Visgi nepaisant ne itin optimistinių prognozių, jau pavasarį tikimasi rinkos suaktyvėjimo.
