Pasiūlymas didinti PVM argumentuojamas krašto apsauga ir ekonominiais veiksniais
Seime toliau nagrinėjama mokesčių reforma, o parlamentarų siūlymai darosi vis įvairesni. Kai kurie iš jų gerokai skiriasi nuo Vyriausybės teikiamų iniciatyvų. Tarp naujausių pasiūlymų pateiktas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimas nuo 21 iki 22 procentų[1]. Šį pasiūlymą užregistravo frakcijos „Nemuno aušra“ narys Karolis Neimantas. Pasak jo, siūloma keisti Lietuvos Respublikos PVM įstatymą reaguojant į besikeičiančias rinkos sąlygas, augančią ekonomiką ir didėjančius atlyginimus.
„Siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir vietoj 21 procento standartinio PVM tarifo, taikyti 22 procentų tarifą. Pakeitimus siūlome atsižvelgdami į kintančias rinkos sąlygas, gerėjančią ekonomiką, didėjančius atlyginimus“, teigiama pateiktame projekte.
Nors „Nemuno aušros“ programoje numatytas dviejų metų moratoriumas mokestiniams pokyčiams, K. Neimantas pabrėžė, kad šio pasiūlymo nereikėtų vertinti šios programos kontekste.
„Remigijaus [Žemaitaičio] pažadas neturi nieko bendro su mano teikiamais įstatymų projektais. Remigijus savo pažado laikosi, bet vardan pačios Lietuvos buvo toks susitarimas dėl mokestinės sistemos, koks dabar ir vyksta“, teigė Seimo narys.
Pasak jo, būtina labiau orientuotis į vartojimo mokesčius, nes jie esą teisingesni nei pelno mokestis. „Tie, kurie gauna mažas pajamas, tie mažiausiai ir pajus. Tie, kurie uždirba daug, leidžia, perka daug, valgo daug ne namie, jie per PVM atneš didesnę naudą valstybei ir krašto apsaugai“, argumentavo jis. Preliminariai skaičiuojama, kad toks padidinimas biudžetui galėtų atnešti papildomus 200–300 mln. eurų.
Siūloma visiškai neapmokestinti pagrindinio būsto ir diferencijuoti kitą turtą
Be PVM, Seime aktyviai svarstomi ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio klausimai. Vyriausybės siūlymas dėl pagrindinio būsto apmokestinimo iš pradžių nesulaukė palaikymo, todėl Finansų ministerijai teko keisti projektą. Naujausia redakcija siūlo, kad savivaldybės galėtų nustatyti ne mažesnes nei 10 tūkst. eurų „grindis“ vienam asmeniui, nuo kurių būtų skaičiuojamas 0,1–1 proc. NT mokestis.
Visgi kai kurie parlamentarai siūlo šias „grindis“ didinti. Remigijus Žemaitaitis ir jo frakcijos nariai ragina nustatyti 40 tūkst. eurų ribą, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes. „Didinant neapmokestinamąją vertę, apsaugomi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, pensininkai ir socialiai pažeidžiamos grupės, kuriems papildomas mokestis galėtų reikšti realų pavojų išlaikyti savo būstą“, nurodoma siūlyme.
Tuo tarpu mišrios Seimo narių grupės atstovai siūlo išvis neapmokestinti pagrindinio būsto. „Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą“, pažymi parlamentarai, pabrėždami, kad toks mokestis ypač paveiktų jaunas šeimas.
K. Neimantas taip pat siūlo visiškai atsisakyti mokesčio pirmajam būstui ir įvesti apmokestinimą „nuo pirmo euro“ kitiems NT objektams, nepriklausomai nuo jų vertės. „Pirmas turtas yra neliečiamas niekam, tai yra traktuojama kaip pagrindinis ir vienintelis šeimos ar asmens turtas. Visi kiti būstai apmokestinami nuo pirmo euro“, aiškino jis. Taip pat siūloma netaikyti mokesčio turtui, įgytam paveldėjimo būdu, jei nepraėjo daugiau nei 12 mėnesių nuo paveldėjimo momento.
Ginčai dėl GPM reformos: startuoliai ir kapitalo pajamos diskusijų centre
Diskusijų objektu tapo ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) reforma, ypač kalbant apie akcijų pardavimą. Finansų ministerija siūlo progresinį apmokestinimą taikyti trumpiau nei 10 metų išlaikytoms akcijoms. Tai reikštų, kad parduodant verslą už didesnę nei 1,7 mln. eurų sumą, viršijanti pajamų dalis būtų apmokestinama 32 proc. tarifu[2].
„Pagal dabartinį siūlymą, siekiant nepabloginti verslo pardavimo mokestinių sąlygų būtina išlaikyti parduodamas akcijas daugiau nei 10 metų“, teigia parlamentarai, kurie siūlo palikti galimybę taikyti 15 proc. tarifą trumpesniam 5 metų laikotarpiui.
„Nemuno aušros“ frakcija pateikė keletą alternatyvių siūlymų: pavyzdžiui, nesiūlyti progresinio apmokestinimo individualios veiklos ar verslo liudijimų pajamoms iki 32,5 tūkst. eurų per metus. Taip pat, jeigu NT įsigytas prieš daugiau nei 5 metus, jo pardavimui siūloma taikyti mokesčių lengvatą.
Dar vienas pasiūlymas: taikyti 15 proc. GPM tarifą pajamoms iš pasirinkimo sandorių (opcionų), gautų iš darbdavio, ir jų neįtraukti į bendrą pajamų sumą, kuri apmokestinama progresiškai. „Akcijų opcionai yra viena efektyviausių priemonių pritraukti talentus startuoliams“, aiškina siūlymo autoriai, pažymėdami, kad šios priemonės skatina darbuotojų lojalumą ir sieja jų interesus su įmonės augimu bei sėkme.
