<h2>Kelionė, kurioje keleivis tapo pilotu</h2>
<p>Kai kurios istorijos gali nustebinti net visko mačiusius ir girdėjusius XXI a. žmones. Viena tokių istorijų nutiko JAV, kur vienas keleivis, kurio tapatybė iš pradžių nebuvo nustatyta, neturėdamas skraidymo patirties sėkmingai nutupdė „Cessna 208 Caravan“ lėktuvą Palm Bičo tarptautiniame oro uoste[1].</p>
<p>Nors vyrui padėjo skrydžių valdymo tarnyba, ši žinia vis tiek nustebino daugelį. </p>
<p>Netrukus paaiškėjo ir „piloto“ tapatybė: tai Floridos gyventojas Darrenas Harrisonas. Vienmotoriu „Cessna 208 Caravan“ skridęs D. Harrisonas tiesiog susisiekė su oro erdvės kontrolieriais ir pasakė, kad lėktuvo pilotas jaučiasi blogai.</p>
<blockquote>
<p>„Čia rimta situacija. Mano pilotas prarado sąmonę. Neįsivaizduoju, kaip valdyti lėktuvą“, – pranešė jis[2].</p>
</blockquote>
<p>Fort Pirso oro eismo kontrolierius paklausė keleivio, kokioje padėtyje jis yra, o šis atsakė:</p>
<blockquote>
<p>„Neturiu supratimo. Prieš mane – Floridos pakrantė."</p>
</blockquote>
<p>Dispečeris liepė keleiviui laikyti sparnus horizontaliai ir sekti pakrantę, kol bus bandoma nustatyti lėktuvo buvimo vietą.</p>
<p>Po kelių minučių keleivis, netikėtai tapęs pilotu, vėl susisiekė su dispečeriais klausdamas, ar jį rado. Jis paaiškino, kad negali įjungti navigacijos ekrano.</p>
<p>Pareigūnai galiausiai surado jį prie Boka Ratono pakrantės ir nukreipė į saugų nusileidimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/richard-sagredo-zr1st5iidc0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Laiminga kelionės pabaiga stebėjosi ir aviacijos ekspertai, ir pilotai</h2>
<p>Šio neeilinio skrydžio metu lėktuve buvo tik keleivis ir pilotas, kuris lėktuvui nusileidus buvo skubiai išvežtas į ligoninę. </p>
<blockquote>
<p>Aviacijos ekspertai stebisi tokia laiminga šios kelionės pabaiga. Įprastai žmogus, kuris visiškai neturi skraidymo patirties, susidurtų su nemenku iššūkiu nutupdyti „Cessna Caravan" tipo orlaivį.</p>
</blockquote>
<p>Ekspertai mano, kad šiuo atveju ypač padėjo keleivio ramybė ir atidus dispečerių nurodymų sekimas.</p>
<p>Oro eismo kontrolierius Robertas Morganas, sertifikuotas skrydžių instruktorius, kaip tik pradėjo savo pertrauką būtent tuo metu, kai buvo gautas skambutis iš lėktuvo, skrendančio iš Bahamų salų.</p>
<p>Jis pasakoja, kad sugrįžo į darbo kambarį, o jame daugybė kolegų pasakojo apie lėktuvą, kurį valdo keleivis. R. Morganas sužinojo, kad keleivis niekada neskraidė lėktuvu, tačiau buvo susijęs su aviacija ir matė, kaip skraido kiti pilotai.</p>
<blockquote>
<p>„Jis tikrai elgėsi itin ramiai, – pasakoja R. Morganas. – Jis pasakė: „Aš nežinau, kaip skraidyti. Nežinau, kaip sustabdyti šį daiktą, net jei atsidursiu ant kilimo ir tūpimo tako."[3]</p>
</blockquote>
<p>Pats R. Morganas niekada nebuvo pilotavęs šio modelio „Cessna“ lėktuvo, todėl turėjo susirasti orlaivio prietaisų skydelio išdėstymo modelio pavyzdį ir ėmė aiškinti, ką daryti keleiviui-pilotui.</p>
<p>Bendromis jėgomis lėktuvą pavyko saugiai nuleisti ant žemės, o R. Morganas tikina, kad nusileidimą įvertintų 10 balų iš 10.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gary-lopater-doogrk3zcuc-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Veiksmo filmo vertas scenarijus</h2>
<p>Realiame gyvenime Holivudo filmų scenarijus, kai eilinis pilietis sėkmingai nutupdo lėktuvą, nėra toks jau dažnas. Istorijos Floridoje atveju, orlaivyje tebuvo tik pilotas ir keleivis – dažnas reiškinys privačioje aviacijoje, tačiau ne komercinėje.</p>
<p>Tačiau komercinėje aviacijoje nėra sėkmingų atvejų, kai eilinis keleivis sėkmingai nutupdo kelis šimtus keleivių talpinantį lėktuvą ant žemės. Vis tik, bandymų būta. </p>
<blockquote>
<p>Tai įvyko gana seniai, 2005-aisiais. „Helios Airways“ 522-ojo reiso lėktuve salono slėgio palaikymo jungiklis buvo nustatytas į rankinį, o ne į automatinį režimą[4].</p>
</blockquote>
<p>Net patyrę pilotai, kurie kartu turėjo daugiau nei 20 000 valandų skrydžio patirtį nesuprato, kas vyksta, kai sistema juos įspėjo apie slėgio problemą jiems kylant į viršų. Šie įspėjimai buvo interpretuoti neteisingai.</p>
<blockquote>
<p>Maždaug 18 000 pėdų aukštyje keleiviams automatiškai išsiskleidė deguonies kaukės, o įgula pastebėjo, jog pilotai vis dar kyla į viršų užuot iš karto nusileidę, net ir žinodami, kad deguonies atsargų keleiviams užtenka tik maždaug 15 minučių. </p>
</blockquote>
<p>Tačiau įgulos narys, turėjęs kodą patekti į pilotų kabiną, manoma, jau buvo praradęs sąmonę. Be to, vienu metu antžeminis inžinierius, kuris prieš skrydį atlikdamas tam tikrus techninio aptarnavimo darbus perjungė slėgio palaikymą į rankinį, paklausė piloto, ar slėgio palaikymo nustatymas buvo automatinis.</p>
<p>Kapitonas tuo metu jau buvo beprarandantis sąmonę dėl deguonies trūkumo ir ignoravo klausimą.</p>
<blockquote>
<p>Galiausiai vienas iš skrydžio palydovų, Andreas Prodromou perėmė lėktuvo valdymą, tačiau tik po kelių valandų: iki tol lėktuvas skrido autopilotu.</p>
</blockquote>
<p>Deja, bet ši istorija baigėsi tragiškai. Lėktuvas sudužo, žuvo visi 121 juo skridę žmonės. Galutinės išvados parodė, kad po to, kai A. Prodromou pagaliau pateko į pilotų kabiną, viename iš variklių baigėsi degalai, o netrukus po to, užgeso ir kitas.</p>
<p>Net ir itin patyręs lėktuvo pilotas šiuo atveju būtų turėjęs mažai šansų nutupdyti lėktuvą saugiai.</p>
