<h2>Auganti grėsmė mūsų motinai Žemei verčia ieškoti alternatyvų</h2>
<p>Šiandien aplinkos taršos bei Žemės išsaugojimo tema, atrodo, diskutuojama visur: tiek aukščiausio lygmens politiniuose susitikimuose, tiek aktyvistų grupėse socialiniuose tinkluose ar tiesiog draugų rate. Galima pastebėti, kad visuomenės suvokimas, jog niekas kitas, o tik mes patys bei perteklinės bei nesaugios mūsų veiklos kenkia mūsų aplinkai, vis auga, žmonės aktyviai ieško būdų bei galimybių, kurios atvertų kelią į saugesnį bei švaresnį rytojų.</p>
<p>Prie pokyčių, po truputį, tačiau pradeda prisidėti ir pramonės milžinės, suprantančios, kad aplinkai pavojingą įprastą plastiką privalu pakeisti kažkuo kitu. Kadangi gamintojai ir importuotojai aktyviai ieško alternatyvų, pastaruoju metu gimsta ne viena įdomi idėja, kuri artimiausiu metu gali prigyti mūsų kasdieniuose gyvenimuose ir negrįžtamai pakeisti šiandien dar, regis, įprastas vartojimo praktikas.</p>
<p>Viena tokių, pastarojo meto naujovių gali būti laikomas ir bioplastikas arba kitaip, gamtoje pats suyrantis plastiko gaminys. Šioje veiklos srityje, pastaruoju metu itin garsiai skamba Pietų Korėjos konglomeracinės kompanija „CH Cheiljedang“ vardas. Ši įmonė eina dar pakankamai menkai pramintu keliu ir sėkmės tikisi pramonėje bei kasdienėje žmogaus veikloje pritaikant bioplastiką[1].</p>
<p>Kompanijos atstovai tikina, kad aplinkoje savaime suyrantis plastikas yra saugi alternatyva, į kurią būtent dabar jau galime pradėti žvelgti naujomis, itin susidomėjusiomis akimis. Kadangi daugybė pramonės verslų bei pavienių individų atsisako masinio plastiko vartojimo, alternatyvų reikia skubiai, čia ir dabar.</p>
<p>Aplinkoje yrantis plastikas gali visiškai susinaikinti tiek vandenyje, tiek ir žemėje, be to, žymiai greičiau nei įprastas, mums visiems puikiai pažįstamas plastikas, tokiu būdu, lyg ir išsprendžiant visiems aktualų plastiko taršos klausimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bekky-bekks-swudehhjxd4-unsplash.jpg" alt="Naujasis plastikas" /></p>
<h2>Bioplastikas aplinkoje suyra bene dvigubai greičiau nei įprastas plastiko gaminys</h2>
<p>Įvairūs skaičiavimai dėl tikrojo plastiko suvartojimo masto iš tiesų verčia suklusti. Skaičiuojama, kad vien tik kiekvienam mūsų tautiečiui per metus gali tekti net apie 22 kg plastikinių pakuočių atliekų, iš kurių perdirbima tik kiek daugiau nei pusė. Likusi dalis yra sudeginama arba gerokai dažniau, tiesiog kaupiasi sąvartynuose ir ten yra šimtus metų[2].</p>
<p>Tiesa, pasauliniai rodikliai verčia nerimauti dar labiau. Įvairūs duomenys signalizuoja, kad maždaug 8% pasaulio naftos yra naudojama plastikui gaminti, o naftos produktai, kaip žinia, tikrai neprisideda prie tvarumo ir mūsų gamtos išsaugojimo užtikrinimo.</p>
<p>Tai suvokiant, vis daugiau dėmesio susilaukia bioplastikas – medžiaga, kuri yra biologiškai skaidoma. Šio plastiko gamybai naudojama ir žymiai mažiau neatsinaujinančių gamtos resursų, pavyzdžiui, naftos, tad ir pavojus aplinkai tampa menkesnis. Jei įprastinis plastikas gamtoje yra apie 500 metų, tai bioplastikas gamtoje suirti gali ir per gerą dešimtmetį. Be kita ko, biologiškai skaidomas plastikas neteršia ir pasaulinio vandenyno, jūros, net jei netyčia ir patenka į jūrą.</p>
<p>Tokį, naujos kartos gaminį jau išbandė ne viena kompanija tiek Azijoje, tiek JAV. Pavyzdžiui, Silicio slėnyje, JAV, įkurtoje įmonėje „Mango Materials“, bioplastiko gamyba plėtojama dar nuo 2015-ųjų. Gamybos procesuose pasitelkiamos neapdorotos biodujos, kuriose yra metano, anglies dioksido ir vandenilio sulfido.</p>
<p>Panašia veikla užsiima ir ne viena kita didžiųjų įmonių, bandančių prisitaikyti prie šiandieninių pramonės tendencijų. Kadangi vis daugiau žmonių supranta didėjančią plastiko atliekų krizę, kartu daugėja ir valstybių skaičius, atsisakančių įvairių vienkartinių plastiko gaminių. Siekiant prisitaikyti, stambiosios pramonės įmonės įmonės ieško alternatyvių sprendimų bei atsigręžiama į tvarumą.</p>
<p>Šiuo atveju, būtent biologinis skaidomumas yra labiausiai intriguojanti bioplastiko savybė. Juk suskaidytas ir suiręs plastikas, gamtoje nesikaupia, tad ir pertekliaus, o vėliau ir atliekų krizės sukelti negali. Be to, bioplastikas gaminamas iš augalinių žaliavų bei augalų biomasės, kuri vėliau, skaidoma, gali virsti vandeniu, anglies dioksidu ar tiesiog kompostu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/erik-mclean-gjcx5khulzi-unsplash.jpg" alt="Plastiko tarša" /></p>
<h2>Bioplastikas nėra ir nebus super medžiaga</h2>
<p>Bioplastikas nors ir gali didžiuotis, jog šiandien yra laikomas bene mažiausiai kenksminga plastiko rūšimi, vis tik, nėra visagalė medžiaga, kuri visiškai pakeis mums vis dar įprastą plastiką. Taip, kadangi biologiškai skaidomas plastikas gaminamas iš augaluose esančios celiuliozės, gliukozės, krakmolo bei aliejaus, gamtoje ši medžiaga palieka žymiai menkesnį pėdsaką[3].</p>
<p>Be to, net ir atsidūręs aplinkoje, toks plastikas yra žymiai greičiau, neteršia gamtos. Be kita ko, galima pastebėti ir kitą privalumą: bioplastiko išplitimas pramonėje bei kasdieniame gyvenime gali ženkliai sumažinti mūsų priklausomybę nuo naftos produktų, kas iš esmės, galėtų tapti tam tikra revoliucija, tiek ekologijos, tiek ir verslo srityse.</p>
<p>Vis tik, bioplastikas tikrai ne visada prilygsta savo žymiai labiau pavojingam giminaičiui. Pati bioplastiko gamyba vis dar kelia daug klausimų, kadangi jai reikia panaudoti milžiniškus kiekius maistinių augalų, kurie, priešingu atveju, galėtų būti naudojami maistui. Bado ir skurdo akivaizdoje, tai kelia daugybę etinių klausimų ir diskusijų.</p>
<p>Vis tik, pastaruoju metu kalbama, kad jau visiškai greitai bioplastiko gamyboje bus pritaikoma genų inžinerija bei modifikuoti augalai ir bakterijos, tad ši dilema gali būti išspręsta. </p>
<p>Na ir pabaigai, svarbu paminėti, kad nors bioplastikas ir yra greičiau suyrantis, tai tikrai nereiškia, kad tokiomis atliekomis galime švaistytis kiek panorėję. Šiukšlės lieka šiukšlėmis ir ne kas kitas, o tik mes patys esame atsakingi už savo paliekamus pėdsakus gamtoje. Tad kad ir kokias tvarias medžiagas naudotume, nepamirškime tvarkingai jas rūšiuoti, nešiukšlinti gamtos ir savo aplinkos. Tik taip mūsų Žemė gali tapti saugesne ir gražesne.</p>
