Šimonių girią iškirto neteisėtai
Lietuvos gamtosaugą purto dar vienas skandalas – prieš ketverius metus buvo duotas leidimas iškirsti Šimonių girią. Ir kirtėjai pasistengė – kirto tiesiog plikai, išvažinėjo miško paklotę, ištisi giros plotai yra sunaikinti. Pamatę tokius dalykus gamtos mylėtojai ėmė protestuoti – statė laikinas palapines, reikalavo nutraukti kirtimus, tačiau kirtėjai net ir to nepaisydami šniojo medžius toliau. Vis dėlto galiausiai įsikišo Aplinkos ministerija ir pripažino, kad leidimai kirsti išduoti sklypui, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją – Europos Bendrijos svarbos buveinę.Paaiškėjo, kad miško savininkė, kuriai išduotas leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje, – Švedijos medienos įmonė, kuri Lietuvoje neturėdama nei vieno darbuotojo gavo 30 milijonų pelną.
„Šimonių giria juk nėra lentpjūvė, o jie elgiasi taip, kaip burokų darže. Išsikerta mišką, suaria po to jį. Girdėjau naujieną, kad neva išpurškia kažkuo, kad niekas kitas neaugtų, na, mus tai tikrai šokiruoja“, – tikina Šimonių girios bendruomenės pirmininkė Renata Umbrasienė.
„Pasikeitė situacija natūroje, buvo rastos ir inventorizuotos buveinės, o kaip šioje konkrečioje vietoje buvo išduotas leidimas ir ar jis teisėtas, ar galimai neteisėtas, tai pradėtas tarnyboje tyrimas“, – tikina Valstybinės miškų tarnybos atstovas Gintaras Pušneraitis[1].
„Silvestica Green Forest Lithuania“ darbuotojų nėra, o milijonai kapsi
Kas toji Švedų įmonė „Silvestica Green Forest Lithuania“, kuri kerta Šimonių girią?
„Praėjusiais metais ši įmonė uždirbo 30 milijonų 750 tūkstančius 960 eurų grynojo pelno.
Įdomiausia tai, kad SoDra (valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) duomenimis, įmonėje nuo 2019-04-18 dirba 0 darbuotojų.
Dabar aplinkos ministras bando surasti „iešmininką“ Valstybinėje miškų tarnyboje, net prokuratūros paprašė aiškintis, kuris darbuotojas išdavė leidimą kirsti mišką saugomoje teritorijoje, bet nė žodeliu neužsimena kokie aitvarai „Silvestica Green Forest Lithuania“ neša milijonus“,– savo socialinėje erdvėje rašo Gintautas Kniukšta[2].
Patys miško kirtėjai savo interneto svetainėje nurodo, kad Lietuvos filialą administruoja švedai – Niklas Ringbor yra vadovas, dar dirba Roland Persson ir Mattias Carlsson.
Tačiau prie kontaktų nurodoma Viktorija Tiuleneva, su kuria galima susisiekti esant reikalui.
Pačios įmonės adresas, nurodytas rekvizituose – Konstitucijos pr. 4A.
Tuo pačiu adresu veikia ir tos pačios Viktorijos Tiulenevos vadovaujama įmonė INVESTISSEMENT FORETS EUROPE IR I Lietuvos filialas, kuri užsiima – neatspėsite – medienos ruoša.
Ir šioje įmonėje dirba vos vienas darbuotojas, ta pati vadovė, kuri susijusi ir su Švedų miško kirtėjais. Tiesa, įmonė savo finansų viešai nerodo. Tiesa, ši įmonė veikti ėmė tik pernai metais.
Ta pati moteris kartu su Linu Gegužiu dar 2004 metais įsteigė UAB „Investicijų partneriai“. Kaip rašo savo interneto svetainėje, 2004 metais Viktorija dirbo teisininke Švedijos kapitalo advokatų kontoroje „Glimstedt“ ir dažnai sulaukdavo privačių klientų prašymų padėti nupirkti miškų ir organizuoti jų prižiūrą. Linas, įgijęs inžinieriaus išsilavinimą, dirbo didžiausioje Lietuvos telekomunikacijų įmonėje. Prie UAB „Investicijų partneriai“ jis prisijungė nuo pat jos įkūrimo pradžios.
Nuo tada abu steigėjai dirba bendrovėje, Linas yra atsakingas už miško įsigijimus, o Viktorija – už priežiūrą.
Įmonės adresas – ta pati Konstitucijos 4A. Ši įmonė visada dirbo pelningai – 2019 ir 2020 metais įmonės grynasis pelnas siekė 194 ir 114 tūkst. eurų.
Įmonė sako, kad miškus kerta tvariai
Dar didesnis paradoksas tas, kad pati įmonė savo interneto svetainėje rašo siekianti tvarumo ir kad būtų išvengta nesusipratimų. Akivaizdu, kad tikslo įgyvendinti nepavyko, nes, nepaisant to, kad švedai gal ir nežino, kad sausai šnioja saugomus Lietuvos miškus, nuo atsakomybės tai jų neatleidžia.
„Verslo operacijos, įskaitant veiklą Bendrovės dukterinėje įmonėje, visada turi būti vykdomos tvariai, kad būtų išvengta nesusipratimų.
Valdydami mes siekiame pasiekti didelės ir tvarios finansinės grąžos mūsų investuotojams.
išsaugoti miškų biologinę įvairovę, vykdyti miškų ūkio veiklą, kuri nedaro neigiamo poveikio aplinkai miškams, upėms ir supančiai aplinkai bei išlaiko pagarbą čiabuvių teisėms ir tradicijoms“, – rašoma interneto svetainėje[3].
Švedijoje Silvesticas miško valdos yra Värmland, Jämtland, Västernorrland, Västerbotten, Norrbotten ir Halland, iš viso 46 000 hektarų, įsigytų 2019–2021 m. „Silvestica“ priklauso apytiksliai. 46 000 hektarų miško žemės Suomijoje daugiausia įsigyta iš UPM 2017 ir 2018 m., o iš privačių miškų savininkų ir bendrijų 2018–2021 m.
Baltijos šalyse „Silvestica“ valdo apytiksliai. 14 000 hektarų miško Lietuvoje įsigyta 2017 – 2019 m., taip pat apie 14 000 ha miško žemės Latvijoje įsigyta 2018 – 2021 m.
Bendra „Silvestico“ miško valdos suma siekia 120 000 hektarų.
Aplinkos ministerija jau kreipėsi į prokuratūrą
Aplinkos ministerija jau kreipėsi į prokuratūrą dėl išduotų leidimų kirsti medžius Šimonių girioje.
„Nustatytas Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kuris galimai naudojosi tarnybine padėtimi išduodamas kirtimo leidimus dėl asmeninio intereso, duomenys apie šį nusižengimą užvakar jau perduoti prokuratūrai“, – ketvirtadienį pranešime sakė ministras Simonas Gentvilas.
„Taip pat paaiškėjo, kad informacija apie naujos saugomos buveinės teritorijoje „Natura 2000“ atsiradimą buvo paskelbta portale www.biomon.lt, tačiau miško savininkas asmeniškai apie tai nebuvo informuotas. Todėl nebuvo išnaudoti visi komunikavimo ir informavimo būdai, siekiant apsaugoti vertingą gamtinę teritoriją, t. y. Vakarų taigą“, – sakė S. Gentvilas.
Ministro įsakymas dėl šios teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ saugotinai buveinei buvo pasirašytas praėjusį metų gruodį, o leidimas kirsti išduotas šių metų sausį[4].
