Nuo šių metų elektronikos gamintojai turi pareigą aktyviau informuoti visuomenę
Aplinkos ministerija primena, kad tinkamas elektros, elektronikos įrangos ir baterijų atliekų tvarkymas – tai ne tik gamtos, bet ir mūsų pačių sveikatos apsauga. Lietuvoje sukurta plati infrastruktūra, leidžianti atsakingai atsikratyti nebereikalingų prietaisų.
Nuo šių metų pradžios elektros ir elektroninės įrangos gamintojai bei importuotojai turi aktyviau informuoti visuomenę apie atliekų surinkimo vietas. Aplinkos ministerija nurodo, kad informacija apie surinkimo vietas, jų darbo laiką ir kontaktus turi būti skelbiama viešojoje erdvėje – tiek visuomenės informavimo priemonėse, tiek prekybos bei atliekų surinkimo vietose.
Viešinimo kampanijos privalo vykti ne rečiau kaip 4 kartus per metus: 2 kartus informacija skelbiama viename iš penkių populiariausių Lietuvos naujienų portalų, o dar 2 kartus – nacionalinėje arba regioninėje spaudoje. Šias viešinimo išlaidas dengia patys gamintojai, importuotojai arba jų organizacijos. Be to, nuo praėjusių metų gamintojai ir importuotojai privalo informuoti pirkėjus apie nemokamą atliekų išvežimo paslaugą, nurodydami paslaugos teikimo telefono numerį tiek prekybos, tiek atliekų surinkimo vietose.
Kur priduoti elektronikos atliekas?
Lietuvoje veikia apie 115 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, kurios yra beveik visose savivaldybėse. Jose galima priduoti nebereikalingą elektroniką – nuo telefonų iki televizorių. Taip pat atliekas priima specializuotos elektronikos atliekas tvarkančios įmonės, o jei prietaisai turi rinkos vertę, už juos netgi gali būti sumokėta.
Didžiųjų miestų gyventojams atsikratyti elektronikos dar paprasčiau – jie gali išsikviesti „atliekų taksi“, kuris atliekas paims tiesiai iš namų. Be to, elektronikos atliekas galima palikti bet kurioje prekybos vietoje, prekiaujančioje tokios pačios paskirties prietaisais. Pavyzdžiui, jei perkate naują telefoną, senąjį galite palikti parduotuvėje. Mažesnius įrenginius, kurių išmatavimai neviršija 25 cm, galima palikti didesniuose prekybos centruose esančiose surinkimo dėžėse.
Tačiau svarbu būti budriems: pasitaiko nelegaliai veikiančių atliekų surinkėjų. Aplinkos ministerija primena, kad perduodant atliekas būtina prašyti dokumento, patvirtinančio jų perdavimą, pavyzdžiui, atliekų perdavimo–priėmimo akto, vežimo lydraščio ar įmonės darbo pažymėjimo. Tai užtikrina, kad atliekos bus tvarkomos tinkamai.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekose gausu pavojingų cheminių medžiagų, kurios, netinkamai tvarkomos, gali užteršti aplinką ir pakenkti žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, netinkamai ardomos atliekos gali išleisti toksiškas medžiagas į gruntinius vandenis ar dirvožemį. Todėl būtina atliekas perduoti tik leidimus turintiems tvarkytojams ir jokiu būdu jų neardyti tam neskirtose vietose.
Kur priduoti baterijas ir akumuliatorius?
Lietuvoje yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali priduoti naudotas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius. Dažniausiai jos surenkamos mažmeninės prekybos vietose, kur stovi specialios talpos.
Baterijų platintojai privalo nemokamai priimti senas baterijas, net jei gyventojas neperka naujų. Be to, baterijas galima priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, atliekų tvarkytojams ar palikti biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose bei organizacijose, kur yra tam skirtos talpos.
Automobilių, pramoninės paskirties baterijas ir akumuliatorius taip pat galima priduoti atliekų tvarkytojams arba didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Dažniausiai šios atliekos yra vertingos, todėl už jas atliekų turėtojui sumokama.
Tiesa, pažymėtina, kad atliekų priėmimo vietose jos gali būti nepriimtos, jei trūksta pagrindinių dalių, jose yra kitokios atliekos ar jos kelia pavojų darbuotojų sveikatai bei saugumui. Todėl gyventojai raginami atsakingai ruošti atliekas perdavimui.
2023 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo pateikta 73,9 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, o surinkta ir apdorota – 25,3 tūkst. tonų šių atliekų. Tais pačiais metais šalyje surinkta apie 12 tūkst. tonų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Šie skaičiai rodo, kad atliekų tvarkymo sistema veikia, tačiau dar yra kur tobulėti – dalis gyventojų vis dar kaupia nebereikalingus prietaisus namuose.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informaciją.
