Lietuvoje vis garsiau kalbama apie tankų batalioną
Trečiadienį kartu su prezidentu Gitanu Nausėda ir Lietuvos kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje susitiko krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jis teigė, kad artimiausiame posėdyje bus siekiama priimti sprendimus dėl tankų bataliono kūrimo. Ministro teigimu, be kitų su prezidentu ir kariuomenės vadu aptartų klausimų, trečiadienį diskutuota ir dėl šio kariuomenės divizijos plėtros plano.
Primename, kad dar metų pradžioje VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui pirkti vokiškuosius „Leopard“. Formuoti batalioną ketinama etapais – daugiau dėmesio skiriant oro gynybos sistemų įsigijimui, planuojama iš pradžių kurti kuopos dydžio tankų vienetą. Tai reiškia, kad pilnas batalionas galėtų būtų sukurtas iki 2035 m.
Dar rugsėjį krašto apsaugos L. Kasčiūnas sakė, jog VGT patvirtinus sprendimus dėl tankų bataliono, sutartys su „Leopard“ gamintojais galėtų būti pasirašytos dar šių metų lapkritį. Nors ir lėtai, tačiau tokiems žodžiams virstant realiais darbais, vis daugiau klausimų kyla dėl tokių Lietuvos planų finansavimo.
Juk neseniai galutinai nuspręsta steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose. Anksčiau krašto apsaugos ministras sakė, kad kariuomenei būtų reikalinga dar bent viena tokia kariniams daliniams treniruotis tinkama erdvė. Jau vien šie projektai Lietuvai atsieis milžinišką pinigų sumą.
Tačiau apie tai kalbama tik puse lūpų. Pati ministerija tiksliai net nenurodo, kiek kainuos poligonų statybos, tačiau kalbama, kad vien teritorijų išmiškinimo darbai gali reikalauti kelių milijonų eurų. Kalbant apie tankus ir net visą jų batalioną, planuojama išleisti suma gali būti dar įspūdingesnė.
Tankai gali kainuoti iki milijardo eurų
Kalbos apie tai, kad Lietuva žada pirkti tankų ir įkurti jų batalioną sklando jau keletą metų. Pernai apie tai prabilo ir gynybos pramonės atstovai, kurie buvo susidomėję šios šakos plėtra ir naujomis galimybėmis. Vis dėlto, didelius planus Lietuvos valstybės saugumui gerinti gali sujaukti arba bent jau atidėti jų kaina.
Praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, kad preliminariai planuojama įkurti tankų batalioną arba kuopą, o projekto vertė galėtų siekti nuo ketvirčio iki milijardo eurų. Tuomet teigta, kad VGT buvo priimtas sprendimas steigti nacionalinę diviziją, o tai galėtų kainuoti milijardą eurų. Jeigu būtų kuriamas tankų batalionas arba tankų kuopa, tai galėtų kainuoti mažiau, pavyzdžiui, ketvirtį milijardo eurų[1].
Tuomet Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas sakė, jog tai būtų puiki galimybė plėsti šalies gynybos pramonę, nes Lietuvos įmonės galėtų atlikti tankų priežiūrą, remontą. Jo teigimu, tai būtų vienas didžiausių karinės technikos pirkimų Lietuvoje, o jos išlaikymas kainuotų triskart tiek, kiek kainuoja pats tankas.
„Burti nesinorėtų, nes ta skaičių magija gali būti labai klaidinanti, bet turime 88 „Boxer’ius“ už 388 mln. eurų. Padalinam iš 88, vienas „Boxeris“ kainavo 4,5 mln. eurų. Tai tankas gali kainuoti dvigubai-trigubai brangiau“, – sakė jis.
Vis dėlto, V. Sabaliausko teigimu, pasaulyje apskritai nėra daug tankų gamintojų: kelios įmonės veikia JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Korėjos įmonė Lenkijoje. V. Sabaliauskas pridūrė, kad didelė dalis Europos šalių taip pat domisi tankų įsigijimu, tad net juos įsigijus dabar, Lietuvą jie pasiektų po 5 metų ar daugiau. Tai reiškia, kad realią brangaus pirkinio naudą Lietuva galimai gautų vėliau nei viliamasi.
Lietuva reformuoja savo kariuomenės pajėgumus
Dar liepą paaiškėjo, kad Lietuva antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapu pirks vikšrinių kovos mašinų[2]. Tada ministras tik patikino, kad „judame su vikšru, nes kursime tankų batalioną“. Anot jo, jau 2027 metais į Lietuvą turėtų atvykti pirmieji tankai.
Pavasarį jis siūlė persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašinų pirkimą. Už papildomas Vyriausybės skirtas lėšas gynybai taip pat ketinama įsigyti vidutinio ir artimo nuotolio oro gynybos sistemų bei užbaigti pirmąjį pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapą. Anksčiau ministras yra teigęs, kad tai galėtų būti NASAMS arba „Iris-T“ sistemos. Šios sistemos baterija į Lietuvą turėtų būti atgabenta 2027–2028 metais.
KAM taip pat ketina didinti bendrą ribinį karių skaičių – nuo maždaug 20,8 tūkst. iki 29,3 tūkst. Šauktinių ribinis skaičius būtų didinamas nuo 4,2 tūkst. iki maždaug 7 tūkst. Plėtojant pėstininkų diviziją siūloma steigti naują karinį vienetą – artilerijos pulką, o esamus karinius dalinius ketinama reorganizuoti – iš batalionų į pulkus[3]. Tarp steigiamų naujų vienetų – Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, Kibernetinės gynybos valdyba.
Dviejų poligonų Lietuvai nebepakanka
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plačiai diskutuota apie dviejų karinių poligonų steigimą. Juos nuspręsta steigti Tauragės ir Šilalės rajonuose. Teisės aktais ketinama pripažinti šiuos objektus ypatingos svarbos projektais, taip pat siūloma numatyti specialų teisinį reguliavimą, paspartinantį reikiamos infrastruktūros kūrimą.
Tauragės rajone turėtų iškilti maždaug 4,3 tūkst. hektarų ploto poligonas. Tuo metu Šilalės rajone – kiek didesnis nei 2,6 tūkst. hektarų ploto. Skelbiama, jog poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika. Šiuo metu Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas[4].
Poligonų statyboms norima palengvinti teritorijų planavimo procedūras. Taip pat įstatymo pakeitimais būtų atsisakoma infrastruktūrai poligono teritorijoje būtino statybų leidimo, numatoma išimtis ir dėl poveikio aplinkai vertinimo. Numatoma, jog poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškai prarastų šį statusą. Projektuojamų karinių mokymų vietų teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas bei keliai bus perduoti kariuomenei.
L. Kasčiūnas taip pat teigė, kad Lietuvai bus reikalingas ir dar bent vienas poligonas, skirtas brigados dydžio kariniam vienetui. Šiuo klausimu esą bendradarbiaujama su kaimyninėmis šalimis.
Vis dėlto, įdomu tai, kad kiek kainuos dviejų poligonų įsteigimas – nenurodoma. Anksčiau ministras L. Kasčiūnas užsiminė, jog vien teritorijų išmiškinimo darbai gali pareikalauti kelių milijonų eurų. Tuo pat metu Lietuva aktyviai ruošiasi ir vokiečių brigados priėmimui: Vokietija skelbė, kad brigada kainuos 10 mlrd. eurų ir dar po 1 mlrd. kasmet išlaikymui, nors pati Lietuva planuoja daug kartų mažesnes išlaidas[5].
