Žvalgybos perspėjimai: Lietuva stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą
Lietuva stiprina strategiškai svarbių objektų apsaugą po žvalgybos perspėjimų apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos regione. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, turima informacija rodo, kad Maskva gali svarstyti riboto masto veiksmus prieš kritinę infrastruktūrą, siekdama patikrinti NATO šalių reakciją ir Aljanso vienybę.
Nors žvalgybos tarnybos neturi tikslių duomenų apie galimų incidentų laiką ar vietą, šalies vadovas pabrėžė, kad gauti signalai vertinami rimtai. Jo teigimu, kalbama ne apie plataus masto karinį puolimą, o apie pavienius veiksmus, kurie galėtų sutrikdyti strategiškai svarbių objektų veiklą. Tokios atakos gali būti nukreiptos prieš energetikos, transporto ar kitą infrastruktūrą, nuo kurios priklauso valstybės ir viso regiono funkcionavimas[1].
„Yra tokie signalai, kuriuos mes gauname iš savo tarnybų. Jie nėra kažkaip tai identifikuojantys labai aiškiai vietą, laiką, nes to tiesiog neįmanoma nustatyti, kadangi ir ana pusė galbūt ne visada yra planavimo proceso pabaigoje, o mes tik žinome apie patį planavimą arba apie patį tikslą“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.
Atsižvelgdamos į šią informaciją, atsakingos institucijos jau ėmėsi papildomų saugumo priemonių. Pasak prezidento, sustiprinta objektų apsauga ir koordinuojami veiksmai su tarnybomis, kad galimos grėsmės būtų identifikuotos kuo anksčiau. Viešas perspėjimas, anot jo, yra ne tik visuomenės informavimo priemonė, bet ir aiški žinutė galimam agresoriui, jog Lietuvos institucijos stebi situaciją ir yra pasirengusios reaguoti.
Karo Ukrainoje pamokos: grėsmės regione išlieka
Prezidentas pabrėžė, kad karo Ukrainoje kontekste saugumo padėtis regione išlieka sudėtinga, todėl Lietuva negali sau leisti atsipalaiduoti. Nors pastaruoju metu nefiksuota didesnių incidentų, susijusių su į Lietuvos teritoriją nuklydusiais bepiločiais orlaiviais, tai, jo vertinimu, nereiškia, kad rizika sumažėjo.
Pasak G. Nausėdos, svarbiausia užduotis – stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir užtikrinti, kad kilus grėsmei būtų galima ne tik ją pastebėti, bet ir operatyviai neutralizuoti.
Kalbėdamas apie karo eigą Ukrainoje, prezidentas pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais ukrainiečių smūgiai Rusijos teritorijoje tapo intensyvesni ir daro vis didesnį spaudimą Kremliui. Vis dėlto, jo vertinimu, kol kas tai neskatina Maskvos ieškoti kompromisų, o priešingai – didina režimo desperaciją. Pasak šalies vadovo, būtent tokiose situacijose išauga neprognozuojamų sprendimų rizika, todėl Vakarų valstybės turi išlikti budrios.
Prezidentas ragina ministrus vertinti pagal darbus, o ne išankstines nuostatas
Interviu metu prezidentas taip pat komentavo vidaus politikos aktualijas. Vertindamas naujai suformuotą Ministrų kabinetą, jis ragino neskubėti daryti išvadų apie ministrų kompetenciją vien remiantis viešomis diskusijomis. G. Nausėdos teigimu, Vyriausybės formavimas visuomet yra politinis procesas, todėl ministrų darbą reikėtų vertinti pagal jų priimamus sprendimus ir pasiektus rezultatus, o ne išankstines nuostatas.
Jo Ekscelencija pripažino, kad registruojant Vyriausybės programą buvo padaryta procedūrinė klaida, tačiau pabrėžė, jog galutinį atsakymą dėl galimų teisinių pasekmių turėtų pateikti Konstitucinis Teismas. Jo nuomone, svarbiausia užtikrinti sklandų Vyriausybės darbą ir laikytis Konstitucijos nustatytų principų formuojant ministrų kabinetą.
Biudžeto ir gynybos prioritetai: finansinė drausmė turi derėti su saugumo poreikiais
Atsakydamas į klausimus apie kitų metų valstybės biudžetą, šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvai teks ieškoti pusiausvyros tarp augančių valstybės išlaidų ir fiskalinės drausmės. Prezidentas akcentavo, jog socialiniai įsipareigojimai, pensijų indeksavimas bei krašto apsaugos finansavimas išliks vieni svarbiausių prioritetų. Anot jo, sudėtinga geopolitinė aplinka reikalauja ne tik atsakingai planuoti viešuosius finansus, bet ir išlaikyti pakankamą investicijų lygį į šalies gynybą.
Kalbėdamas apie gynybos biudžetą, G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva neturėtų apsiriboti vien formaliu minimalaus finansavimo reikalavimo įvykdymu. Jo teigimu, investicijos į krašto apsaugą turi būti grindžiamos realiais saugumo poreikiais, o ne siekiu tik atitikti statistinius rodiklius. Prezidentas įsitikinęs, kad dabartinė saugumo situacija regione reikalauja nuoseklaus ir ilgalaikio valstybės įsipareigojimo stiprinti gynybos pajėgumus.
