<h2>Nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijoms didėti sparčiau</h2>
<p>Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad 2020 m. buvo pasiekta net 20,9 proc. skurdo riba šalyje. Didžiausiai rizikos grupei atsidurti skurde vis dar priklauso šalies senjorai, vieniši asmenys, auginantys vieni vaikus bei bedarbiai. Visgi, į pensiją išėję senjorai situacijos jau negali pakeisti – darbo rinkoje šie jau nėra reikalingi, o prisidūrimui prie pensijos reikalingų santaupų ne visi turi. Pranešama, kad didžiausia skurdo riba buvo pasiekta tarp senjorų, mat 2020 m. skurdo lygis sudarė 36 proc.</p>
<p>Siekiant pagerinti Lietuvos senjorų pragyvenimo sąlygas šalyje, socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį. Pagal naujus pakeitimus nebūtų nusigręžta ir nuo tų asmenų, kurie dėl susidariusių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo, reikalingo pensijai gauti: ar tai prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir todėl šiuo metu gauna mažiausias pensijas.</p>
<p>Ministerija pažymi, kad jei šie pokyčiai bus įgyvendinami, tai skirtumas pasijus jau 2024 metais, kada turint būtinąjį stažą vidutinė senatvės pensija pasiektų 566 eurus. Kitaip tariant, jei 2022 m. galiotų dabartinė pensijų indeksavimo sistema, tada pensija siektų 448 eurus, o jei būtų įvesta pasiūlyta indeksavimo sistema, iškart pensija pakiltų iki 462 Eur, o 2024 m. pasiektų ir 534 Eur.[1]</p>
<p>Pensijos pasiektų ir nesukaupusius būtinojo stažo, mat šiuo metu vyrauja tvarka, kada viso dydžio bazinę pensiją gauna įgiję būtinąjį stažą. Asmenys, turintys tik minimalų stažą, bet neturintys būtinojo, gauna įgytam stažui proporcingą mažesnę bendrosios pensijos dalį. Taigi, dabar yra siūloma nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį. Pažymima, jog tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį.[4]</p>
<p>Išgirdęs apie tokį siūlymą netruko sureaguoti ir ekonomistas Raimundas Kuodis, teigęs, jog sąžiningai „Sodrai“ mokėję piliečiai gali likti dar didesnio kvailio vietoje. Tuo tarpu ministrė Monika Navickienė atkirto, jog žmonės pačias mažiausias pensijas esą gaunantys dėl pačių įvairiausių aplinkybių.[3]</p>
<p>Jei senjoras yra ir vienišas, kartu galėtų pasinaudoti ir vienišo asmens išmoka, kas reikštų, jog pagyvenusių žmonių skurdo lygis būtų sumažintas nuo beveik 29 proc. iki 22,5 proc. jau 2024 m., pažymi socialinės apsaugos ir darbo ministerija.</p>
<p>Pensijos būtų didinamos iš perteklinių „Sodros“ biudžeto lėšų – 2022 m. šiam tikslui būtų skirta apie 70 mln. eurų, o 2024 metais jau 140 mln. eurų suma.[4]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/money-3.jpg" alt="Pensijų indeksavimo sistema" /></p>
<h2>Praplėstas šalpos pensijų gavėjų ratas leis išmokas gauti ir žmonėms, gyvenusiems užsienyje</h2>
<p>Šalpos pensijos dėl senatvės ar neįgalumo taipogi bus skiriamos užsienyje gyvenusiems asmenims, apie kurių užsienyje gaunamas pensijas ir išmokas gauti duomenis nėra galimybės. Tai esą turėtų palengvinti situacijas, kuomet „Sodra“ asmeniui negali priskirti šalpos pensijos dėl to, kad konkrečiose valstybėse neįmanoma gauti informacijos apie konkrečiam asmeniui paskirtas pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priduria, jog tokios aplinkybės dažniausiai nėra priklausomos nuo asmens, o dėl sudėtingos politinės situacijos šalyje ar su valstybe nesant užmegztiems diplomatiniams santykiams.[5]</p>
<p>Todėl ministerija priėmė tam tikrus pokyčius, pagal kuriuos nustačius, jog neįmanoma iš užsienio valstybės gauti jokios informacijos apie asmens duomenis apie užsienio valstybių pensijas ir pensijų išmokas, per 10 darbo dienų gali priimti sprendimą dėl šalpos išmokos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo.</p>
<p>Pranešama, kad šie šalpos pensijų mokėjimo pokyčiai įsigalios jau nuo rugpjūčio 1 dienos, o šalpos pensijos bazė sieksianti 143 eurus, kaip pažymi ministerija.</p>
<p>Tiesa, Lietuvoje asmenys taipogi gali gauti ir išankstines pensijas, jei iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir asmuo yra sukaupęs būtinąjį stažą senatvės pensijai, negauna kitų periodinių išmokų ir pajamų, nedirba ir negauna jokių draudžiamųjų ar darbinių pajamų.[6]</p>
<p>Norintieji pretenduoti į pensiją turi turėti sukaupę būtinąjį stažą. Taigi, koks jis yra? Palyginimui: 1994 metais vyrai turėjo sukaupti bent 25 metų privalomąjį stažą, kai tuo tarpu moterys – 20 metų. 2021 metais turime abiem lytim vienodą būtinąjį stažą, kuris yra 32 metai, o štai 2027 metais norint išeiti į pensiją, jau bus privalu turėti net 35 metų būtinąjį stažą.[7]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/senior.jpg" alt="Pensijos gyvenusiems užsienyje" /></p>
<h2>Pensijos, skirtos pareigūnams ir kariams, taipogi gali būti mokamos ir tarnavusiems sovietų kariuomenėje</h2>
<p>„Sodra“ pažymi, jog pareigūnams bei kariams gali būti skiriamos valstybinės pensijos už tarnybą, netektą darbingumą bei našlių ir našlaičių. Pensijos dydis skaičiuojamas pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Darbo užmokestis skaičiuojamas iš dviejų dalių, kurias sudaro tarnybinis atlyginimas bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tarnybinį, kvalifikacinį rangą.</p>
<p>Konstitucinis Teismas nagrinėjo tvarką, kai į valstybinę pensiją nėra įtrauktas sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose tarnautas laikas, net jei ir buvo veikta Lietuvos interesais. Galiausiai KT priėmė nutarimą ir pripažino, jog tai neprieštarauja šalies Konstitucijai. Tiesa, KT pirmininkė Danutė Jočienė laikėsi kiek kitos pozicijos:[9] „Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų prilygintas tarnybos Sovietų Sąjungai laikas, kai objektyviai buvo įmanoma tarnauti Lietuvos valstybei“.</p>
<p>KT pirmininkė, pristatydama nutarimą pažymėjo, jog byla yra nagrinėjama pagal buvusio Kriminalinės policijos biuro vadovo Algirdo Matonio skundą, kuris kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl to, jog į gaunamą pareigūnų bei karių valstybinę pensiją nebuvo įskaičiuotas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, A. Matonis siekė, jog „Sodros“ teritorinis skyrius būtų įpareigotas perskaičiuoti jo tarnybos stažą.[9]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/military.jpg" alt="Pensijos tarnavusiems sovietų kariuomenėje" /></p>
