Turite daugiau nei vieną būstą? Teks priprasti prie naujo NT mokesčio
Prasidėjus 2026-iesiems paplonės ir gyventojų piniginės – ypač tų, kurie turi daugiau nei vieną nekilnojamojo turto (NT) objektą. Tiesa, kaip ir visur, yra vienas „bet“ – mokestį mokės net tie, kurie NT paveldėjo mirus tėvams ar seneliams. Neišgali sumokėti – teks galvoti apie pardavimą arba kitus būdus finansams sureguliuoti.
Nuo 2026 metų įvedamas naujas metinis NT mokestis, kuris palies daug gyventojų. Pagrindinis gyvenamasis būstas nebus apmokestinamas, jei jo vertė neviršija 450 tūkst. eurų. Tačiau antras ir kiekvienas kitas turtas – nuo butų nuomai, sodo namelių iki paveldėto ar investicinio NT – bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų, taikant progresinius tarifus. Tai reiškia, kad gyventojams, turintiems papildomą turtą, teks kasmet papildomai planuoti išlaidas, o tiems, kurie iki šiol mokėjo tik minimalų ar jokių mokesčių, naujovė gali reikšti nemažą finansinę naštą.
Šis mokestis skatins gyventojus peržiūrėti savo turto portfelius, galbūt sumažinti turimų NT objektų skaičių arba ieškoti kitų būdų optimizuoti išlaidas. Tai nauja realybė, su kuria nuo 2026 metų susidurs daugelis, turinčių daugiau nei vieną nekilnojamojo turto objektą.
Vilnius mažina komercinio NT mokesčius, bet už apleistus pastatus bus mokama brangiau
Tuo tarpu sostinės savivaldybė nusprendė sumažinti komercinio NT mokesčius tam, kad verslas nejaustų staigaus finansinio smūgio po masinio turto vertės šuolio. Registrų centro duomenimis, Vilniaus nekilnojamojo turto vertė vidutiniškai išaugo apie 70 procentų, todėl be tarifų korekcijų daugeliui įmonių mokesčiai būtų ženkliai padidėję.
Dabar viešbučiams, restoranams, kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatams taikomas 0,5 proc. tarifas, o administraciniams ir prekybos objektams – 0,8 proc. Tuo pat metu savivaldybė griežtina politiką apleisto ir neprižiūrimo turto atžvilgiu: tokiems objektams nustatytas maksimalus 5 proc. tarifas, o už netinkamą paskirtį, nelegalią reklamą, triukšmo ar universalaus dizaino pažeidimus gali būti pritaikomas papildomas vieno procentinio punkto mokestis.
Tačiau gyventojams esminės mokesčių ribos išlieka tokios pačios: pagrindiniam būstui virš 450 tūkst. eurų taikomas 0,1 proc. tarifas, o ne pagrindiniam – progresinis, nuo 0 iki 1 proc. vertės, viršijančios 1 mln. eurų. Nacionaliniu mastu juridiniams asmenims papildomai įvedama 0,2 proc. dedamoji gynybos reikmėms, todėl faktinė verslo mokestinė našta bus šiek tiek didesnė nei vien vietinis tarifas.
Būstą įpirkti bus vis sunkiau?
Europos gyventojams nuosavas būstas tampa vis sunkiau pasiekiamu tikslu – kainos auga greičiau nei pajamos. „Eurostat“ duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos ES išaugo 63,6 proc., nuoma – 21,1 proc., o atlyginimai daugelyje šalių augo gerokai lėčiau arba buvo „suvalgomi“ infliacijos.
2025 m. trečiąjį ketvirtį kainos metiniu tempu padidėjo 5,5 proc., nuoma – 3,1 proc. Dėl šios disproporcijos beveik penktadalis namų ūkių pajamų skiriama būstui, o kai kur didžiuosiuose miestuose nuoma gali sudaryti net 40 proc. atlyginimo. Vienas iš dešimties europiečių vėluoja sumokėti nuomą ar paskolos įmokas.
Tuo metu Europos Komisija oficialiai būsto problemą vertina kaip „išspręstą“, nors rinka toliau griežtėja, o pasiūla nespėja su paklausa – kasmet pastatoma apie 1,6 mln. būstų, kai realus poreikis siekia bent 2 mln. Politiniai siūlymai dažnai orientuoti į administracines priemones ar „modernų gyvenimo būdą“, o ne į realius sprendimus.
Skirtingų šalių reakcijos tai tik pabrėžia: Italija griežtina kovą su neteisėtu būsto užėmimu, o Ispanijoje įstatymai, apsunkinantys iškeldinimą, mažina nuomojamų būstų pasiūlą. Būsto krizė tampa akivaizdi: net pilnas etatas nebeužtikrina galimybės turėti savo būstą, o oficialūs pareiškimai dažnai prasilenkia su realybe.
Keičiasi JK paveldėjimo mokestis: iki 2030 m. mokesčiu apmokestins vis daugiau šeimų
Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų įgyvendinama etapais paveldėjimo mokesčio reforma, kuri palies vis daugiau gyventojų. Nuo 2025 metų balandžio mokestis bus skaičiuojamas pagal tai, kiek metų žmogus realiai gyveno JK, todėl ilgalaikių gyventojų palikimas apmokestinamas ir užsienyje turimu turtu, o po išvykimo mokestis gali galioti iki dešimties metų.
Nuo 2026 metų mokestis bus taikomas ir šeimos ūkiams bei verslams, o nuo 2027 metų – pensijų lėšoms. Prognozuojama, kad jei šiuo metu mokestį moka apie 6 % palikimą gavusių, iki 2030 metų tai gali siekti kas dešimtą žmogų. Reforma reiškia, kad vis daugiau šeimų turės planuoti turtą ir pensijas, kad išvengtų 40 % paveldėjimo mokesčio.
