Ruginienės Vyriausybės prioritetuose: gynybos didinimas ir santykių normalizavimas su Kinija
Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė žada reikšmingus pokyčius gynybos ir užsienio politikos srityse. Krašto apsaugai planuojama skirti ne mažiau kaip 5 % BVP, siekiant iki 2030 metų sukurti kariuomenės diviziją ir iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje. Tiesa, tarp gausybės tikslų naujosios Vyriausybės programoje vienalytės partnerystės šalininkai pasigedo diskusijų dėl partnerystės įstatymo.
Šią savaitę Seime bus pristatyta naujosios premjerės Ingos Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės programa. Pagal įstatymą ji turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo, kartu su prezidento patvirtintu Ministrų kabinetu. Dokumento svarstymas taps vienu pirmųjų naujos rudens sesijos darbų[1].
Kalbant apie kitus darbus, Vyriausybės planuose – įsteigti brigados dydžio poligoną, gynybos holdingą bei stiprinti oro gynybą. Užsienio politikoje numatomas požiūrio sušvelninimas į Kiniją ir diplomatinių santykių normalizavimas, atsisakant ankstesnių griežtų teiginių apie šios šalies grėsmę[2].
Ekonomikos ir mokesčių srityje valdžia žada nebeįvesti naujų mokesčių gyventojams, išskyrus bankus, laikinai stabdyti dyzelino akcizo didinimą ir didinti tabako, elektroninių cigarečių bei alkoholio akcizus.
Verslo aplinka bus gerinama mažinant administracinę naštą, konsoliduojant valstybės žemės sklypus investicijoms regionuose ir perkant reikalingus privačius sklypus. Šešėlinės ekonomikos kontrolė bus griežtinama, tačiau atsisakoma PVM mažinimo šviežiems vaisiams ir daržovėms.
Socialinėje srityje prioritetas skiriamas šeimai, vaikams, švietimui ir sveikatos apsaugai. Neformaliojo švietimo finansavimas didės, vaiko pinigai bus spartinami, įvestas nemokamas pradinukų maitinimas, didinamas pirmojo būsto programos finansavimas.
Žadama, kad mokytojų atlyginimai augs, darbo sąlygos gerės, o privačioms ugdymo įstaigoms bus taikomi tie patys reikalavimai kaip valstybinėms.
Sveikatos sektoriuje planuojama didinti valstybės įnašą į PSDF, mažinti eiles, kelti slaugytojų atlyginimus ir užtikrinti nemokamas priemokas už draudimu apmokamas paslaugas.
Be to, bus finansuojamas naujas Kelių fondas, asfaltuojami žvyrkeliai, investuojama į tvarią energetiką ir stiprinama miškų apsauga, o regionų politikos koordinavimą atliks Vyriausybės kanceliarijos padalinys.
Partnerystės klausimas nenugulė naujosios Vyriausybės programoje
Svarbus kontekstas – balandžio mėnesį priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, pripažinęs, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės nebuvimas Lietuvoje prieštarauja Konstitucijai. Teismas panaikino ir Civilinio kodekso nuostatą, leidusią partnerystę tik tarp vyro ir moters. Tuomet I. Ruginienė deklaravo, jog Seime diskusijos šia tema bus atnaujintos, o lyderystės imsis Žmogaus teisių komitetas, vadovaujamas Lauryno Šedvyčio.
Vis dėlto galutinėje programoje partnerystės klausimas nepasirodė. Vietoje jo numatytas bendresnis įsipareigojimas kovoti su diskriminacija bei neapykantos nusikaltimais, įskaitant tuos, kurie nukreipti prieš LGBT bendruomenę.
Dokumente taip pat paliktas ankstesnės Vyriausybės pažadas ryžtingai priešintis antisemitizmui, ksenofobijai ir visoms neapykantos formoms.
Ruginienė svarsto visišką „Ignitis“ akcijų sugrąžinimą valstybei
Rugpjūčio pabaigoje I. Ruginienė, Seime pristatydama savo pozicijas, pareiškė, kad valstybė turėtų svarstyti galimybę išpirkti visas „Ignitis grupės“ akcijas.
Tokiu būdu energetikos bendrovė būtų visiškai grąžinta valstybės nuosavybėn. Pasak jos, toks sprendimas galėtų tapti vienu svarbiausių žingsnių atkuriant skaidrumą ir pasitikėjimą strateginiame energetikos sektoriuje.
Tiesa, toks pasiūlymas sulaukė ir kritikos, todėl, ar jis bus įgyvendintas realiai, kol kas lieka neaišku.
Žemaitaitis: jei Poderskis ir Jablonskis nebus patvirtinti ministrais, koalicija gali byrėti
Formuojant naująją I. Ruginienės Vyriausybę, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pristatė savo siūlomus kandidatus – aplinkos ministru vėl mato dabartinį vadovą Povilą Poderskį, o energetikos ministerijai siūlo teisininką Mindaugą Jablonskį. Abu kandidatai jau buvo susitikę su paskirtąja premjere, kuri, anot Žemaitaičio, į jų kandidatūras žiūri palankiai[3].
Vis dėlto prezidentas Gitanas Nausėda antradienį aiškiai parodė, kad P. Poderskio naujoje Vyriausybėje nebemato, o dėl energetikos ministro kandidato vertinimo nebeturįs laiko – jam tenka skubiai pasirašyti dekretą dėl Ministrų kabineto suformavimo. Tokia pozicija sukėlė abejonių R. Žemaitaičiui, kuris perspėjo, kad jei „aušriečių“ siūlomi žmonės nebus patvirtinti, gali kilti grėsmė visos valdančiosios koalicijos stabilumui.
Pasak jo, neaišku, ar prezidentas, tvirtindamas nepilnos sudėties Vyriausybę, nepažeistų Konstitucijos. Žemaitaitis priminė, kad koalicija, kurioje kartu su socialdemokratais dirba ir „Nemuno aušra“ bei valstiečių-žaliųjų ir krikščioniškų šeimų frakcija, susiformavo tik vasarą po Gintauto Palucko atsistatydinimo. Todėl, jo teigimu, prezidento sprendimai dabar yra itin svarbūs ir nulems, ar ši trapi dauguma išsilaikys.
