23 tūkst. metų senumo pėdsakai Amerikoje meta iššūkį linijinei žmonijos istorijai
Naujojoje Meksikoje, White Sands nacionaliniame parke, rasti žmogaus pėdsakai, kurie, naujausių tyrimų duomenimis, yra apie 23 tūkst. metų senumo. Tai maždaug 10 tūkst. metų anksčiau, nei ilgą laiką buvo laikyta pirmojo žmonių pasirodymo Šiaurės Amerikoje data.
Dar 2021 metais JAV geologijos tarnybos mokslininkai, taikydami radiokarbono datavimo metodą, nustatė, kad pėdsakai yra apie 23 tūkst. metų senumo. 2023 metais žurnale „Science“ paskelbtas papildomas tyrimas šią datą patvirtino, naudodamas suakmenėjusių pušų žiedadulkių analizę.[1]
Ilgą laiką buvo laikomasi vadinamojo linijinio žmonijos istorijos modelio – kad žmonės iš vienos vietos po truputį plito į kitus žemynus aiškia ir nuoseklia tvarka. Pagal šį supratimą, į Šiaurės Ameriką jie atvyko maždaug prieš 13 tūkst. metų ir anksčiau jų ten nebuvo.
Jei pėdsakai iš tiesų yra 23 tūkst. metų senumo, tai reiškia, kad žmonės ten gyveno gerokai anksčiau, nei leidžia ši schema. Tokie radiniai verčia iš naujo permąstyti, ar žmonijos istorija iš tiesų vystėsi taip tiesiai ir paprastai, kaip ilgą laiką buvo mokoma.
Mokslininkai naujų tyrimų metu rado žiedadulkių ir žolių sėklų tiek pačiuose pėdsakuose, tiek tame pačiame sukietėjusio purvo sluoksnyje. Taip pat buvo taikytas optinės stimuliuojamos liuminescencijos metodas, leidęs įvertinti kvarco grūdelių sukauptą spinduliuotę. Kuo daugiau energijos kvarce, tuo radinys senesnis.
Tai reiškia, kad žmonės šiame žemyne gyveno dar paskutiniojo ledynmečio maksimumo metu.
Pėdsakai rodo, kad tai buvo ne tik medžiotojai, bet ir šeimos su vaikais
White Sands teritorijoje aptikti pėdsakai leidžia pažvelgti į kasdienį senųjų žmonių gyvenimą. Kai kurie jų rodo vaikus, žaidžiančius prie balų, kiti – medžiotojus, sekančius milžinišką tinginį.[2]
Tyrėjai aptiko ir jaunos moters pėdsakus, kuri, kaip manoma, nešė vaiką ir slydo purve. Pasak mokslininkų, aplink galėjo būti plėšrūnų, tarp jų vilkų ir kardadančių kačių.
Vienas tyrimo autorių Matthew Bennettas teigė, kad pėdsakai leidžia pamatyti, kaip skirtingo amžiaus žmonės bendravo tarpusavyje. Tai, anot jo, rodo ne tik išgyvenimo veiklą, bet ir žaidimą bei socialinį gyvenimą.
Kai kurie pėdsakai matomi plika akimi, o kitus padėjo aptikti požeminio radaro technologija.
Archeologiniai duomenys kelia klausimų dėl linijinio istorijos modelio
Ilgą laiką buvo laikomasi nuomonės, kad žmonės Amerikoje atsirado maždaug prieš 13 tūkst. metų. Nauji duomenys šį laiką nukelia gerokai atgal.
Tai verčia peržiūrėti įprastą linijinį žmonijos istorijos modelį, kuriame migracijos ir civilizacijos plėtra vaizduojama kaip nuosekli, vienkryptė pažanga.
Kiekvienas naujas radinys, kuris „pasendina“ žmonijos buvimą tam tikroje vietoje, kelia klausimą, ar istorija tikrai vyko taip tiesiai, kaip dažnai pateikiama vadovėliuose.
White Sands pėdsakai rodo, kad žmonės galėjo būti Amerikoje daug anksčiau, nei manyta, ir kad jų judėjimas bei gyvenimo būdas buvo sudėtingesni nei paprastas migracijos scenarijus iš vieno taško į kitą.
