<h2>Išmaniuoju įrenginiu galės būti priimami ne tik atsiskaitymai, bet ir tikrinami galimybių pasai</h2>
<p>SEB bankas pristato naujieną, padėsiančią tiek verslams, tiek fiziniams asmenims dar patogiau atsiskaityti mokėjimo kortelėmis ir tuo pačiu pateikti savo galimybių pasus. Sąmokslo teorijos, kad bankiniai mokėjimai ateityje gali būti susieti su žmogaus vakcinacijos statusu, panašu, kad gali išsipildyti.</p>
<p>Žinoma, kol kas tai – tik išmanieji kortelių skaitytuvai, sujungsiantys galimybes priimti mokėjimus kortele, naudotis išmaniajam telefonui priklausančiomis programėlėmis ir vaizdo kameros pagalba nuskaityti galimybių paso ar ES COVID-19 sertifikato QR kodus[3].</p>
<p>Grynųjų pinigų naikinimas teisinamas labai paprastai, mat tai yra naudinga tiek verslui, tiek žmogui, norinčiam gauti paslaugas dar greičiau. Prioritetu laikydamas bankinius atsiskaitymus verslas išvengia ne tik nuostolių, kai yra sumokama netikrais pinigais, bet ir papildomų išlaidų apmokant darbuotojus darbui su grynais pinigais, taip pat samdant specialius inkasuotojus. O ką jau kalbėti apie bankų pelną, kuris, žinoma, už atsiskaitymus pasiims ir savo procentus. Išmanusis įrenginys taip pat užtikrins, kad asmuo pateikė būtent savo asmeninį galimybių pasą, jei šis atsiskaitys kortele. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/grynieji.jpg" alt="Grynieji pinigai" /></p>
<h2>Grynieji Lietuvoje pamažu keliauja užmarštin</h2>
<p>Toks skaitytuvas veikia su SIM kortele per mobilųjį tinklą ir belaidį Wi-Fi ryšį, todėl prietaisas nėra „pririštas“ prie vienos darbo vietos ir gali keliauti. Šį technologinį sprendimą pasiūlė Lietuvos mokėjimo sistemų kūrėjas „Ashburn International“, o išbandė jau dvi prekybos įmonės, tarp kurių ir du „Amber Food“ tinklui priklausantys restoranai[3].</p>
<p>Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins pažangą prekyboje ir sutaupys daug laiko, kurį prekybos vietų darbuotojai dar papildomai sugaišta tikrindami klientų galimybių pasus. Anot SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dobvyšienės, lietuviai noriai naudojasi bankinėmis kortelėmis, o per metus šalyje atliekama šimtai milijonų operacijų. Vienam gyventojui ten 293 atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, o šis skaičius kasmet didėja[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokejimai.jpg" alt="Mokėjimai" /></p>
<h2>Skaitmenizuotos sistemos leidžia sumažinti „juodų pinigų“ srautus</h2>
<p>Dar visai neseniai į naujas atsiskaitymų tendencijas dėmesį atkreipė ir tinklas „Čili Holdings“, kuris skaitmenizavo arbatpinigius. Nuo šiol keliuose tinklo restoranuose arbatpinigius aptarnavusiam darbuotojui galima palikti nuo atsiskaitymo čekio nuskaičius QR kodą ir pervesti norimą sumą. Tiesa, nuo gautų arbatpinigių bus sumokamas ir gyventojų pajamų mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai[4].</p>
<p>Pandemija leido pamatyti, jog greičiausiai grynųjų pinigų greitu metu paprasčiausiai nebeliks. Daugelis dabar teisinasi, jog mokėjimo kortelėmis naudojasi dėl saugumo, esą grynieji yra nešvarūs, taip pat sukelia daugiau vargo. Tačiau akivaizdu ir tai, kad jiems nykstant, tampame vis labiau priklausomi nuo technologijų pasaulio, o greitu metu pamiršę mokėjimo korteles namuose, būsime „surištomis rankomis“.</p>
<p>Žinoma, grynųjų pinigų mažinimas turi ir tam tikrų „pliusų“ bei leidžia sumažinti galimybes nuslėpti mokesčius, taip pat išsprendžia daugelį metų keltą klausimą dėl padavėjų „antrų atlyginimų“ arba kitaip – arbatpinigių, kai tuo tarpu finansinis atsilyginimas už puikų darbą kitų profesijų atstovams yra laikomas papirkinėjimu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/arbatpinigiai-2.jpg" alt="Arbatpinigiai" /></p>
