Partijų reitingai: socialdemokratai lyderiauja, „valstiečiai“ auga
Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa, atlikta ELTA užsakymu balandžio 5–19 dienomis, atskleidžia intriguojančius pokyčius Lietuvos politiniame kraštovaizdyje.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), vadovaujama premjero Gintauto Palucko, išlieka populiariausia – ją balandį palaikė 15,3 % gyventojų, nors tai šiek tiek mažiau nei kovą (16,9 %). Antroje vietoje – Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos“, kurių palaikymas per mėnesį išaugo nuo 11,5 % iki 12,7 %. Trečią vietą užima Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ su 10,6 % palaikymu (kovą – 10,1 %)[1].
Opozicijoje esantys konservatoriai išlaiko stabilų rezultatą – 10,6 % (kovą – 11,7 %). Tuo metu „valstiečiai“, neseniai išsirinkę naują pirmininką Aurelijų Verygą, pagausino savo simpatikų gretas: jų palaikymas per mėnesį šoktelėjo 2,9 procentinio punkto – nuo 6,4 % kovą iki 9,3 % balandį.
Už penketuko ribų lieka Liberalų sąjūdis, vadovaujamas Viktorijos Čmilytės-Nielsen, su 5,3 % palaikymu (kovą – 5,6 %), Darbo partija – 3,5 % (kovą – 3,7 %), Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3,4 %, Lietuvos regionų partija – 2,5 %, Laisvės partija – 2 %, o Nacionalinis susivienijimas – 1,1 %. Net 23,7 % respondentų teigė dar neapsisprendę, už ką balsuotų – šis skaičius beveik nesikeitė nuo praėjusio mėnesio.
Politikų reitingai: Šakalienė, Ruginienė ir Paluckas kyla, o Landsbergis, Šimonytė ir Blinkevičiūtė – dugne
Didžiausias šuolis užfiksuotas krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės reitinguose. Balandį ją palankiai vertino 42 % gyventojų, o nepalankiai – 45 %, palankumas per mėnesį išaugo 8 procentiniais punktais. Tai veikiausiai susiję su padidėjusiu dėmesiu ministrei po incidento Pabradės poligone, kur pelkėje nuskendo šarvuotis su amerikiečių kariais.
Teigiamų pokyčių sulaukė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė – jos palankus vertinimas per mėnesį išaugo 7 procentiniais punktais: 45 % vertina palankiai, 30 % – nepalankiai.
Premjeras Gintautas Paluckas, neseniai tapęs LSDP pirmininku, taip pat sulaukė palankesnio įvertinimo – 58 % gyventojų jį vertina palankiai (4 procentiniais punktais daugiau nei kovą), o 32 % – nepalankiai. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat pagerino savo pozicijas 3 procentiniais punktais – jį palankiai vertina 43 %, nepalankiai – 31 %.
Tuo metu buvęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, pasitraukęs iš politikos, prarado 3 procentinius punktus – jį palankiai vertina 34 %, o nepalankiai – 53 %.
Prasčiausiai vertinamų politikų sąraše atsidūrė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kuri po Seimo rinkimų prarado visuomenės pasitikėjimą atsisakiusi vadovauti Vyriausybei. Ją palankiai vertina tik 31 %, o nepalankiai – 62 %. Nepalankiai vertinami ir Vytautas Landsbergis (21 % palankiai, 71 % nepalankiai), Ingrida Šimonytė (23 % palankiai, 68 % nepalankiai), Petras Gražulis (27 % palankiai, 64 % nepalankiai) bei Agnė Širinskienė (30 % palankiai, 57 % nepalankiai).
Palankiausiai gyventojai vertina prezidentus: Valdą Adamkų (81 % palankiai, 12 % nepalankiai), Gitaną Nausėdą (67 % palankiai, 27 % nepalankiai) ir Dalią Grybauskaitę (60 % palankiai, 32 % nepalankiai). Tarp populiariausių politikų – ir premjerai: Gintautas Paluckas (58 % palankiai, 32 % nepalankiai) bei Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis (51 % palankiai, 41 % nepalankiai).
Apklausa vyko 2025 m. balandžio 5–19 dienomis, joje dalyvavo 1 015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklaustų 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka Lietuvos gyventojų demografiją pagal lytį, amžių, tautybę ir gyvenvietės tipą. Tyrimo paklaida – iki 3,1 %.
D. Šakalienės populiarumas paaugo po tragedijos, bet dauguma šeimų dar nepamiršo „Matuko reformos“
Ekspertai pastebi, kad D. Šakalienės populiarumo augimas veikiausiai susijęs su Pabradėje įvykusia tragedija. Krašto apsaugos ministrė sulaukė daug papildomo dėmesio, buvo kviečiama į laidas, ją nuolat citavo visos žiniasklaidos priemonės, kadangi beveik savaitę vyko amerikiečių karių paieška.
D. Šakalienė netgi tapo savotiška socialinių tinklų žvaigžde, mat socialiniuose tinkluose smarkiai paplito vaizdas, kaip ji nelaimės vietoje apsikabina JAV ambasadorę[2].
Tačiau verta prisiminti, jog iki šiol D. Šakalienė buvo vertinama gan neigiamai. Pavyzdžiui, kovo 19 dieną asociacija Lietuvos visuomenės taryba išreiškė nepasitikėjimą D. Šakalienei dėl jos neatsakingų ir neapgalvotų viešų pasisakymų. Asociacija teigė, jog D. Šakalienės pareiškimai, kuriuose minimi atominio ginklo dislokavimas Lietuvoje ir pėstininkų minų naudojimas, kelia rimtą susirūpinimą dėl Lietuvos saugumo ir tarptautinės reputacijos. Be to, pareiškime buvo kritikuojama ministre pirmąją darbo dieną sudaryta 150 milijonų eurų vertės sandorio dėl „Leopard“ tankų įsigijimo, kuris rodo nesavarankiškumą ir įtaką iš šalies.
D. Šakalienė taip pat pasisako už moterų šaukimą į kariuomenę, kam nepritaria daugelis šalies gyventojų. Pasak D. Šakalienės, merginų šaukimas į kariuomenę gali būti tiesiog neišvengiamas:
„Mes artėjame prie to momento, kai moterų privalomos tarnybos momentas gali būti jau nebe tiek vertybinis klausimas, kiek klausimas, kuris yra susijęs su mūsų gebėjimu užtikrinti pakankamą pajėgumų skaičių“, – sakė ji.
77.lt taip pat primena, jog D. Šakalienė 2017-aisiais ėmėsi „Matuko reformos“, nuo kurios dar iki šiolei „spjaudosi“ dalis Lietuvos šeimų.
Tais metais Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, buvo įtvirtinta nulinė tolerancija smurtui prieš vaikus, sukurta grėsmės lygių sistema, leidžianti tarnyboms greičiau reaguoti į pavojų vaikui, ir numatyta galimybė laikinai paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Ši reforma, pavadinta „Matuko reforma“ po tragiško 2017 m. įvykio, kai Kėdainiuose buvo mirtinai sumuštas keturmetis Matas, turėjo užtikrinti vaikų saugumą.
Tačiau įstatymo įgyvendinimas sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Vos pradėjus taikyti naujas taisykles, Lietuvoje ėmė daugėti atvejų, kai vaiko teisių apsaugos tarnybos atimdavo vaikus iš šeimų, dažnai – be rimtos priežasties. Tėvai skundėsi, kad netenka galios auklėti savo vaikus, o tarnybos veiksmai tapo pernelyg griežti ir neproporcingi.
