
Naujasis Vengrijos lyderis sako, kad valstybinė žiniasklaida tapo propaganda
Į valdžią išrinktas Péteris Magyaras pareiškė, kad šalies valstybinė žiniasklaida gali būti stabdoma, kol bus užtikrintas objektyvus jos darbas. Apie tai praneša „Politico Europe“, remdamasis paties politiko viešais pasisakymais.
Interviu valstybinei televizijai M1 P. Magyaras labai aštriai įvertino dabartinę situaciją. „Tai yra melo fabrikas“, – sakė jis apie šį kanalą ir pridūrė, kad ketina „nedelsiant sustabdyti čia veikiančią melagingų naujienų sistemą“.[1]
Pasak jo, dabartinė žiniasklaidos padėtis susiformavo per ilgametį buvusio premjero Viktoro Orbáno valdymą. Per šį laiką valdžia įgijo didelę įtaką didžiajai daliai žiniasklaidos, o tai buvo minima ir Europos Sąjungos vertinimuose dėl demokratijos padėties šalyje.
P. Magyaras žada pertvarkyti sistemą ir užtikrinti objektyvų turinį
Naujasis išrinktasis premjeras teigia, kad žiniasklaidos veikla turėtų būti sustabdyta tol, kol bus sudarytos sąlygos nešališkam darbui. Jis siūlo kurti specialų komitetą, kuriame dalyvautų įvairių politinių jėgų atstovai, ir kuris prižiūrėtų viešąją žiniasklaidą.
„Kiekvienas vengras nusipelno visuomeninio transliuotojo, kuris skelbia tiesą“, – sakė P. Magyaras per pasisakymą valstybiniame radijuje.
Jo planuose – ir platesnės reformos. Turėdamas parlamento daugumą, jis ketina keisti įstatymus bei Konstituciją, siekdamas sumažinti ankstesnės valdžios įtaką teismams ir valstybinėms įmonėms. Šie sprendimai galėtų turėti ilgalaikį poveikį šalies politinei sistemai.
Vengrijos pokyčiai kelia platesnes diskusijas apie viešosios žiniasklaidos standartus Europoje
Vengrijos situacija sulaukia dėmesio ne tik šalies viduje, bet ir platesniame Europos kontekste. Viešosios žiniasklaidos nepriklausomumas ir jos vaidmuo demokratijoje yra tema, kuri periodiškai aptariama ir kitose valstybėse, įskaitant Lietuvą.
P. Magyaro minimi „BBC standartai“ dažnai laikomi aukštu profesionalumo ir nepriklausomumo etalonu. Vis dėlto jo siūlymas laikinai stabdyti valstybinės žiniasklaidos veiklą gali kelti diskusijų – dalis ekspertų tokius žingsnius vertintų kaip rizikingus, net jei deklaruojamas tikslas yra didesnis objektyvumas.
Kol kas tai yra politiniai pažadai, kurie dar turės būti įgyvendinti praktikoje. Kaip tiksliai atrodys reformos ir ar jos pasieks deklaruojamus tikslus, paaiškės tik pradėjus realius pokyčius.
Viešosios žiniasklaidos nepriklausomumo tema keliama ir Lietuvoje, kur taip pat diskutuojama apie nacionalinio transliuotojo vaidmenį.