Briuselyje renkasi naujasis Europos Parlamentas
Naujoji Europos Parlamento (EP) kadencija oficialiai prasideda liepos 16 d. Tai reiškia, kad jau rytoj ženkliai atsinaujinęs EP rinksis į savo pirmąją plenarinę sesiją[1].
Vienas svarbiausių šios sesijos darbų – išrinkti Europos Komisijos (EK) pirmininką. Šių pareigų bei perrinkimo vėl sieks dabartinė EK vadovė Ursula von der Leyen.
Birželio 27 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime šalių vadovai pirmininke antrai kadencijai pasiūlė būtent ją. Tiesa, jos kandidatūrai prieštarauja dalies valstybių lyderiai.
Vėliau, EP tęs savo įprastines užduotis: priiminės teisės aktus, spręs dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto, atsiskaitys kitoms ES institucijoms. Šių darbų naujai į Briuselį atvykę ir jau patirties turintys parlamentarai imsis darbuodamiesi frakcijose.
Prie šių frakcijų prisijungs arba darbą tęs ir Lietuvos išrinkti europarlamentarai. Tai konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Paulius Saudargas, socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga[2].
EP nariais tapo Laisvės partijos atstovas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Virginijus Sinkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Waldemaras Tomaszewskis, Tautos ir teisingumo sąjungai atstovaujantis Petras Gražulis ir Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.
Kaip ir kiti europarlamentarai, šie vienuolika Lietuvos atstovų prisijungs prie frakcijų, sugrupuojamų ne pagal pilietybę, o pagal politines pažiūras. Po dešiniesiems sėkmingai pasibaigusių EP rinkimų, yra pastebimas ir naujų grupių bei koalicijų susikūrimas.
EP sparčiai buriasi naujos politinės jėgos
Praėjusiame EP buvo 7 frakcijos, kurios jungė 705 parlamentarus. Frakcijai sukurti reikalingi 23 parlamento nariai, be to, frakcijoje turi būti atstovaujama bent ketvirtadaliui valstybių narių[3].
Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai, o kai kurie europarlamentarai nepriklauso jokiai frakcijai; jie vadinami nepriklausomais nariais.
Kiekviena frakcija rūpinasi savo vidaus organizacine struktūra ir skiria pirmininką. Kai kurios frakcijos skiria ir po du pirmininkus. Be to, jos turi savo biurą bei sekretoriatą. Frakcijų pirmininkų susitarimu, vietos Didžiojoje posėdžių salėje parlamento nariams skiriamos atsižvelgiant į jų politines pažiūras.
Prieš kiekvieną balsavimą plenariniame posėdyje frakcijos išnagrinėja Parlamento komitetų parengtus pranešimus ir pateikia jų pakeitimus. Savo poziciją frakcija priima surengusi frakcijos vidaus diskusiją. Tiesa, nė vienas parlamento narys negali būti priverstas balsuoti prieš savo įsitikinimus.
EP veikiančios frakcijos yra šios:
- Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija;
- Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija;
- „Renew Europe Group“
- Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas;
- Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija;
- Identiteto ir demokratijos frakcija;
- Europos Parlamento kairiųjų frakcija GUE/NGL.
O praėjusią savaitę pasirodė pranešimai, jog Vokietijos dešiniojo politinio sparno, neretai fašistine laikoma politinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), suformavo naują frakciją „Suverenių tautų Europa“[4].
Dėl nesutarimų su Prancūzijos Nacionaliniu susivienijimu (RN) Vokietijos partija liko izoliuota ES asamblėjoje. Tai nutiko po to, kai Marine Le Pen vadovaujama RN paskelbė, kad prisijungs prie naujos Vengrijos premjero Viktoro Orbano bendrai įkurtos grupės, žinomos kaip „Patriotai už Europą“.
Skelbiama, kad prie naujosios AfD frakcijos EP prisijungė ir kitos partijos: Prancūzijos „Reconquête“, Lenkijos monarchistinė-nacionalistinė „Konfederacja“ ir Slovakijos „Hnutie Republika“ partija, kurią įkūrė buvę neonaciai. Prie frakcijos jungiasi ir vengrai, čekai, bulgarai.
AfD, kuriai vadovauja Alice Weidel ir Tino Chrupalla, birželio mėnesį vykusiuose EP rinkimuose Vokietijoje padidino savo balsų dalį iki aukščiausio per visą istoriją lygio: 15,9 proc. ir užėmė antrą vietą po Krikščionių demokratų sąjungos, buvusios kanclerės Angelos Merkel partijos.
Vis tik, dėl kelių pastarųjų įvykių, partija sulaukė kitų dešiniųjų Europos jėgų pasmerkimo. Pavyzdžiui, AfD atstovas Maximilianas Krahas neseniai sakė, kad ne visi nacių SS nariai buvo nusikaltėliai, partija sudegino tiltus su kitais Europos dešiniaisiais populistiniais judėjimais.
Lietuvos EP nariai jungiasi prie naujų frakcijų
Lietuvai EP atstovauja vienuolika europarlamentarų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas V. Sinkevičius neseniai buvo išrinktas Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso frakcijos EP pirmininko pavaduotoju.
V.Sinkevičius bus vienas iš šešių frakcijos pirmininko pavaduotojų. Ši politinė jėga EP rinkimuose laimėjo 54 mandatus, bus šešta pagal dydį frakcija parlamente. V.Sinkevičius EK buvo atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę[5].
LLRA-KŠS atstovas W. Tomaszewski toliau tęs darbus su Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai A. Kubilius, R. Juknevičienė bei per šiuos rinkimus į EP patekęs P. Saudargas darbuosis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai V. Blinkevičiūtė bei V. P. Andriukaitis dirbs socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje, o LVŽS atstovas A. Veryga planuoja dirbti Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijoje. Liberalas P. Auštrevičius yra „Renew Europe“ narys, o prie kurios iš frakcijų prisijungs „laisvietis“ D. Žalimas kol kas dar nėra aišku, tačiau atsižvelgiant į partijos ideologiją, tikėtina, kad frakcija bus garsėjanti liberalia politika.
Savo ruožtu ne vieną nustebinęs, EP rinkimuose sėkmingai pasirodęs ir į parlamentą patekęs P. Gražulis jungiasi prie jau anksčiau minėtos, AfD sukurtos naujos frakcijos „Suverenių tautų Europa“[6].
Savo sprendimą jis grindžia tikėjimu, kad didžiosios ES valstybės stengiasi panaikinti veto teisę; jei sprendimas būtų priimtas, mažosios valstybės neturėtų jokios teisės, o viską spręstų didžiosios šalys. Atsižvelgiant į tai, politikas ir pasisako už suverenių tautų Europą bei jungiasi prie naujosios frakcijos.
Lietuva Europos Parlamente jau 20 metų
Lietuva savo atstovus EP turi jau du dešimtmečius. 2003 m. pasirašytoje Stojimo į ES sutartyje, Lietuvai EP buvo skirta 13 vietų, pirmieji rinkimai į EP įvyko 2004 m. birželio 13 d.
Lietuvos atstovais EP tada tapo TS-LKD nariai Laima Liucija Andrikienė ir Vytautas Landsbergis, Darbo partijos atstovais buvo Šarūnas Birutis, Danute Budreikaitė, Arūnas Degutis, Jolanta Dičkutė, Ona Juknevičienė.
Į EP keliavo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovas Gintaras Didžiokas, Liberalų ir centro sąjungos atstovai Eugenijus Gentvilas ir Margarita Starkevičiūtė, LSDP nariai Justas Vincas Paleckis ir Aloyzas Sakalas, Liberalų demokratų partijos narys Rolandas Pavilionis[7].
2009 m. vykusiuose rinkimuose išrinkta 12 atstovų. Tuomet į EP išvyko konservatoriai L. L. Andrikienė, V. Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė, Algirdas Saudargas. Taip pat ir LSDP nariai Zigmantas Povilas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, J. V. Paleckis.
Darbo partijai atstovavo Viktoras Uspaskichas, o vėliau jį pakeitė Justina Vitkauskaitė. LLRA-KŠS išsiuntė V. Tomaševskį. Partiją Tvarka ir teisingumas atstovavo Rolandas Paksas ir Juozas Imbrasas, o Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – Leonidas Donskis.
2014 ir 2019 m. Lietuvą į EP siuntė po 11 europarlamentarų. 2014 m. į briuselį išvyko TS-LKD atstovai L. L. Andrikienė, Gabrielius Landsbergis, A. Saudargas. LSDP turėjo savo atstovus Z. P. Balčytį ir V. Blinkevičiūtę. Liberalams atstovavo P. Auštrevičius ir Antanas Guoga, lenkams – V. Tomaševskis. Darbo partijai EP atstovavo V. Uspaskichas, LVŽS – Bronis Ropė, o partijai Tvarka ir teisingumas – R. Paksas ir Valentinas Mazuronis.
2019 m. į EP atstovauti Lietuvą buvo išrinkti konservatoriai Liudas Mažylis, R. Juknevičienė ir A. Kubilius, LSDP atstovai – V. Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, „valstiečiai“ – B. Ropė ir Šarūnas Marčiulionis (atsisakė mandato, jį pakeitė Stasys Jakeliūnas), Darbo partijos atstovas V. Uspaskichas, lenkų atstovas V. Tomaševskis, liberalas Petras Auštrevičius, su komitetu į EP patekusi Aušra Maldeikienė.
