Parengtas biudžeto projektas nepraėjo: grąžintas Vyriausybei tobulinti
Ateinančių metų biudžete valdančiųjų suplanuota pagalba ne tik skurstantiems, bet ir turtingiesiems, realybe gali ir netapti. Pradėjus biudžeto projektą svarstyti Seimo plenarinėje salėje, jis buvo be jokio gailesčio grąžintas Vyriausybei tobulinti. Opozicija kritikos nepagailėjo: valdantieji esą užsimojo kitų metų biudžete numatyti pagalbos priemones neskirstant žmonių pagal jų pragyvenimo lygį ir sudarant sąlygas paramą gauti net ir turtingiausiems, tad manoma, kad tokiais tempais Lietuva keliauja tiesiai į A. Kubiliaus laikus. Teigiama, kad naujas biudžeto projektas palankiausias ne gaunantiems mažiausias pajamas, bet uždirbantiems daugiausiai.
Tuo tarpu patys valdantieji mano kitaip. Pristatydamas komiteto išvadą, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad 2023 m. biudžeto projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti spartų pajamų augimą, aukštų energijos kainų kompensavimą ir visapusišką pagalbą verslui. Jo teigimu, įgyvendinus nustatytas priemones, infliacija Lietuvoje iki ateinančių metų bus iki 2 procentinių punktų mažesnė.
„Numatytas spartus pensijų ir minimalios mėnesinės algos augimas, kuris sieks apie 30 proc. per dvejus metus. Mėnesio pajamos po mokesčių ateinančiais metais vidutiniškai didės 120 eurų kultūros darbuotojams ir statutiniams pareigūnams, 150 eurų mokytojams, 160 eurų rezidentams, 170 eurų gydytojams. Taip pat sparčiai didinamas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“, – teigė M. Majauskas[1].
Planuoja amortizuoti energijos kainų augimo poveikį
Biudžeto projekte numatyta daugiau kaip 1 mlrd. eurų suma energijos kainų augimo poveikiui gyventojams ir verslui amortizuoti. Verslui taip pat numatoma pagalba ir kompensuojant energijos išteklius, taikant mokesčių atidėjimą, lengvatines paskolas ir paramą investicijoms. Komiteto nuomone, mokesčių atidėjimas dabar turėtų būti taikomas platesniam ratui įmonių, susidūrusių su ekonominiais iššūkiais.
Seimui nusprendus ateinančių metų biudžetą grąžinti tobulinimui, M. Majausko pastebėjimu, Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymų dėl papildomų lėšų skyrimo bendra apimtis siekia maždaug 1,5 mlrd. eurų.
BFK pirmininkas pabrėžė, kad komitetas priėmė sprendimą teikiant biudžeto projektą antrajam svarstymui, siūlyti Vyriausybei atidžiai įvertinti pateiktus siūlymus, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastabas, kad šiuo metu dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis.
Didelis žingsnis atgal į 2008-uosius?
Tuo tarpu pateiktam 2023 m. biudžeto projektui kritikos nepagailėjo Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Pasak frakcijos seniūno pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus, tokiais metodais, kurie buvo pateikti kitų metų biudžeto projekte, valdantieji vėl Lietuvą grąžintų į buvusio premjero Andriaus Kubiliaus laikus, kai negebėdama tinkamai valdyti finansų, Vyriausybė jau ateičiai užprogramuoja socialinių išmokų nekėlimą[3].
A. Butkevičiaus teigimu, pagal Valstybės kontrolės pateiktą šio biudžeto projekto vertinimą, valstybės išlaidos esą sieks apie 1 mlrd. 200 mln. eurų sumą.
Tokią situaciją parlamentaras sugretina su beveik dešimtmetį nuo 2008 iki pat 2017 metų trukusiu laikotarpiu, kai beveik visiškai nedidėjo vidutinė senatvės pensija.
Pasak jo, dabar ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai sudaro 2,5 proc. nuo BVP, o trumpalaikiai įsipareigojimai, sprendžiantys dabar kilusias energetikos ir kainų šuolio krizes, siekia tik 2,4 proc.
Taip tariant, valstybės skola bus sprendžiama ateityje žmonių gerovės sąskaita. A. Butkevičiaus tikinimu, valstybės skolos aptarnavimo išlaidos kitąmet sieks 200 mln., o 2025-aisiais – 700 mln. eurų.
Kritikos botagų valdantiesiems nepagailėjo ir Seimo narys Linas Kukuraitis, kurio įsitikinimu, šiai Vyriausybei skaičiuojant trečiuosius savo kadencijos metus, vis dar nėra atlikti žadėti namų darbai: iki šiol nėra padaryta jokia mokesčių reforma, nukreipta į racionaliai suplanuotas išlaidas ir tvariai gaunamas pajamas. O štai ir itin vangiai auga senatvės pensijos – šios auga tik 13 proc., nors turėtų kilti bent 16 proc.[3]
Biudžetas palankus ir taip gaunantiems didžiausias pajamas
Socialdemokratai taip pat įsitikinę, kad šiuo metu parengtas biudžeto projektas nėra socialiai teisingas.
Anot Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, socialdemokratai negali pritarti tokiam Ingridos Šimonytės teikiamam biudžeto projektui dėl jame sudaromų sąlygų įsitvirtinti neteisingumui ir nelygybei. Pasak jos, kol valstybės pagalbos ranka turėtų būti tiesiama tik tiems, kuriems to iš tiesų labiausiai reikia, imamasi visiems dalyti vienodas kompensacijas.
„Premjerės ir finansų ministrės atsikalbinėjimai, esą jos dabar neturi laiko užsiimti skaičiavimu, kam ir kiek kilovatvalandžių kompensuoti, verčia klausti: o kur jos buvo iki šiol? O gal neturi skaičiavimo mašinėlių?“ – stebėjosi O. Leiputė[5].
Anot parlamentarės, I. Šimonytė esą yra sakiusi, kad žmonių, kuriems pagal pajamas reikia paramos, yra tiek daug, kad mechanizmo kūrimas atsižvelgiant į laiko aplinkybes yra „mažai efektyvus“.
Sako, kad energetikos kainų sušvelninimo planas yra nevykęs
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė taip pat rėžė, kad ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė jau garsiai sako, kad Vyriausybės parengtas energetikos kainų sušvelninimo planas yra nevykęs, mat dujų ir elektros išlaidas Vyriausybė turėtų kompensuoti sunkiausiai besiverčiantiems.
O štai Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė apie mokesčių reformą prabilo tik tada, kai ją spausti pradėjo Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės institucijos[5].
G. Paluckas pridūrė, kad net premjerės patarėjas Vaidas Navickas pripažino, kad kuo ilgiau bus delsiama dėl mokesčių, tuo brangiau viskas atsieis.
Projektą vertino kaip rimtą žingsnį į priekį
Vyriausybei pritarus 2023 metų biudžeto projektui, jį teigiamai įvertino šalies vadovas Gitanas Nausėda, įsitikinęs, kad tai – rimtas žingsnis į priekį[7]. G. Nausėda pabrėžė, kad rengiant biudžetą, buvo atsižvelgta į nemažą dalį pastabų, taip pat buvo aiškiai pasisakyta už aiškų paramos verslui planą, o įvertinus visas priemones, paketas sudaro maždaug iki 4,5 proc. BVP.
„Tai yra geras žingsnis į priekį, tikrai galiu pasakyti, rimtas žingsnis į priekį“, – neslėpė prezidentas[7].
Jis taip pat pridūrė besitikintis, kad biudžeto svarstymo metu pečius surems visos politinės partijos, tiek valdančiosios koalicijos atstovai, tiek opozicija siekiant patobulinti biudžeto projektą, o ne jam trukdyti.
