Ginklai bus tiekiami per NATO, o ne tiesiogiai Ukrainai
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naują planą – amerikietiški ginklai bus parduodami NATO sąjungininkėms, o šios, savo ruožtu, perduos juos Ukrainai. Tai reikštų esminį posūkį jo ankstesnėje politikoje, kai jis atvirai kritikavo pagalbos Kyjivui mastą ir vengė bet kokio tiesioginio įsitraukimo.
Per interviu Trumpas pats paaiškino šį planą:[1]
„Mes siunčiame ginklus NATO, o NATO už tuos ginklus sumoka, šimtu procentų. Taigi tai, ką mes darome – ginklai iškeliauja į NATO, o tada NATO perduoda tuos ginklus Ukrainai, ir NATO už juos sumoka.“
Anksčiau du administracijos pareigūnai bandė sumenkinti šio žingsnio reikšmę, teigdami, kad tai nėra tiesioginis JAV ginklų siuntimas Ukrainai, tačiau pats Trumpas šiuos paaiškinimus savo pasisakymais faktiškai paneigė.
Numatomi ginklai – nuo „Patriot“ iki puolamųjų raketų
Trumpas planuoja naudoti vadinamąjį prezidentinį skubios paramos mechanizmą, leidžiantį greitai perduoti ginkluotę sąjungininkams iš JAV atsargų. Tai pirmas kartas nuo jo sugrįžimo į valdžią, kai šis įrankis būtų taikomas Ukrainai.
Vienas iš šaltinių teigia, kad paketas galėtų būti vertas apie 275 milijonus eurų (apie 300 milijonų dolerių).[2] Diskusijose minimi galimi ginklai: priešlėktuviniai kompleksai „Patriot“ bei vidutinio nuotolio puolamoji ginkluotė. Kol kas galutinis sprendimas dėl įrangos nepriimtas, tačiau sprendimo laukiama artimiausiomis dienomis.
Iki šiol Trumpas nebuvo patvirtinęs nė vieno naujo ginklų paketo nuo tada, kai perėmė prezidento pareigas, bet leido tęsti siuntimus, patvirtintus dar prezidento Joe Bideno laikais.
Griežtėjanti retorika Rusijos atžvilgiu ir sankcijų dilema
Pastarosiomis savaitėmis Trumpas vis dažniau viešai reiškia nepasitenkinimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.[3] Jis jau anksčiau priekaištavo dėl to, kad karas „per ilgai užsitęsė“, o neseniai paskelbė:
„Manau, kad pirmadienį turėsiu svarbų pareiškimą dėl Rusijos.“[4]
Detalės neatskleidžiamos, bet aiškėja, kad Trumpo administracija svarsto sankcijų paketą, kurį inicijavo senatorius Lindsey Grahamas. Visgi prezidentas pareiškė, kad pasirašys jį tik tuo atveju, jei jam bus suteikta „visiška laisvė“ taikyti ar panaikinti sankcijas savo nuožiūra.
Kaip sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, „jis nori išeiti iš karo Ukrainoje, o ne įsivelti į jį“, tačiau naujausi Putino veiksmai – ypač bombardavimai Kyjive – privertė Trumpą „pergalvoti skaičiavimus“.
Naujausios atakos Ukrainoje ir rekordinė finansinė pagalba
Ketvirtadienį Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainos sostinę. Buvo panaudota apie 400 dronų ir 18 raketų, smūgiai fiksuoti beveik visuose miesto rajonuose. Nacionalinės gelbėjimo tarnybos pranešė apie du žuvusius ir 26 sužeistuosius.
Tuo pat metu Italijoje vykusioje konferencijoje, skirtoje Ukrainos atstatymui po daugiau kaip trejų metų karo, buvo pažadėta daugiau kaip 10 milijardų eurų (apie 12 milijardų dolerių) paramos. Vien Europos Komisija paskelbė skirsianti 2,3 milijardo eurų.[5]
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus „aktyviau“ naudoti įšaldytą Rusijos turtą šalies atstatymui. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai reikia ne tik finansinės pagalbos, bet ir ginklų bei bendros gynybos pramonės plėtros.
„Tai yra teroras, nes tai vyksta kiekvieną naktį, kai žmonės miega“, – sakė 25-ių metų Kyjivo gyventoja Karyna Volf, kuri vos spėjo pabėgti iš buto, kai jį perskrodė stiklo skeveldros.
Tokiame kontekste Trumpo planas per NATO tiekti ginklus Ukrainai įgauna ne tik strateginį, bet ir simbolinį krūvį. Tai ženklas, kad net ir skeptiškiausi Vakarų politikai ima pripažinti, jog Ukrainos gynyba nuo naujausių Rusijos atakų nebegali laukti.
