Naujas prezidentinis lėktuvas – būtinybė: K. Budrys ragina nebedelsti

Budrys: Lietuva nebegali delsti – valstybės vadovams būtinas naujas orlaivis

Lietuva turėtų kuo greičiau priimti sprendimą dėl naujo orlaivio, skirto aukščiausiems šalies vadovams, įsitikinęs paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak jo, tai nėra prestižo ar prabangos klausimas – modernus lėktuvas reikalingas tam, kad prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas galėtų saugiai, patikimai ir operatyviai vykdyti savo pareigas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Aš vienareikšmiškai manau, kad čia jokio kito atsakymo negali būti – jį reikia įsigyti“, – penktadienį žurnalistams pareiškė K. Budrys, paklaustas, ar Lietuvai reikalingas naujas prezidentinis lėktuvas [1].

K. Budrys pabrėžė, kad nuosavas valstybės orlaivis užtikrintų didesnį kelionių lankstumą, sumažintų priklausomybę nuo komercinių skrydžių ir leistų greičiau reaguoti į tarptautinius įvykius.

Anot jo, sprendžiant dėl konkretaus modelio būtina įvertinti skirtingus įsigijimo bei eksploatavimo variantus, tačiau ankstesni skaičiavimai rodė, kad ilgalaikėje perspektyvoje toks pirkinys valstybei galėtų būti ekonomiškai naudingas – būtų taupomas laikas, mažėtų kelionių organizavimo išlaidos ir didėtų darbo efektyvumas.

Orlaivių įsigijimo planus pristabdė tyrimas ir VGT sprendimas

Lietuva anksčiau buvo išreiškusi ketinimą įsigyti tris Brazilijos gamintojo „Embraer Defense & Security“ transporto orlaivius „C-390 Millennium“, tačiau šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba nusprendė projektą atidėti iki 2030 metų.

Šis pirkimas sulaukė nemažai kritikos, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar pirkimo procedūros vyko skaidriai ir nebuvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Į teisėsaugą kreipėsi tuometiniai sprendimo kritikai – eksparlamentaras Giedrimas Jeglinskas ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Vis dėlto gegužę STT paskelbė, kad tyrimas nutraukiamas, nes nenustatyta duomenų, leidžiančių įtarti piktnaudžiavimą ar kitą nusikalstamą veiką.

K. Budrio pavardė – ir naujajame Ministrų kabinete

Praėjusios savaitės pabaigoje paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius prezidentui pateikė tvirtinti naujosios Vyriausybės sudėtį.

Tarp ministrų, kurie turėtų tęsti darbą, yra ir užsienio reikalų ministras K. Budrys, išlaikantis savo postą nepaisant anksčiau viešojoje erdvėje skambėjusios kritikos. Kabinete taip pat liktų susisiekimo ministras Juras Taminskas, švietimo ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, o kitoms ministerijoms siūlomi nauji vadovai.

Nors K. Budrys išsaugojo užsienio reikalų ministro pareigas, jo veikla sulaukė dalies socialdemokratų ir valdančiosios koalicijos partnerių kritikos. Ministrui priekaištaujama dėl savarankiškos pozicijos užsienio politikos klausimais, ypač pasisakymų apie Kaliningradą, Baltarusiją ir Kiniją bei nepakankamo veiksmų derinimo su Vyriausybe.

Tuo metu M. Sinkevičius pabrėžė, kad naujosios Vyriausybės prioritetai bus šalies saugumo stiprinimas, ekonomikos augimas, investicijos į regionus ir spartesnis problemų sprendimas, o galutinį sprendimą dėl ministrų kabineto dar priims prezidentas.