Savo katei nesuteikusiai būtinosios veterinarinės pagalbos moteriai – dėmesys iš policijos
Gyvūnų gerove besirūpinanti organizacija – Gyvūnų gerovės iniciatyvos – pranešė pasiekusi pergalę dėl neprižiūrėto augintinio po to, kai dėl neatsakingų šeimininkų teko kreiptis net į policiją. Pastaroji atvejį gana greitai išnagrinėjo ir katės šeimininkei paskyrė ne tik 900 eurų baudą, bet ir keturis metus truksiantį draudimą laikyti kates.
„Savaitgalio vakarėlis viename Lietuvos kaime baigėsi skaudžia istorija. Į namus grįžusi moteris rado savo katę su pjautine žaizda kakle. Vietoj to, kad suteiktų būtiną veterinarinę pagalbą, ji leido gyvūnui kelias dienas klajoti su atvira žaizda. Tik kaimyno dėka, kuris pastebėjo sužalotą katę ir nuvežė pas veterinarus, gyvūnas gavo šansą išgyventi. Katę priglaudė prieglauda VšĮ „Šilutės beglobiai”.
Iš pastarosios sužinoję apie šį atvejį, kreipėmės į policiją. Ir šiandien galime pasidalinti gera žinia – teisingumas įvyko.“ – pranešė GGI[1].
Pasak organizacijos, rugsėjo 8 d. Tauragės apskrities VPK tyrėjas priėmė sprendimą, kuriuo katės šeimininkei buvo skirta minėta bauda, buvo konfiskuota katė ir paskirtas draudimas jas laikyti 4 metus.
„Dėkojame Tauragės apskrities VPK, kad šį atvejį įvertino ne formaliai, o su tikru rūpesčiu gyvūnų gerovei.“ – rašė organizacija.
Lietuvoje mažėja žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų
Savo ruožtu GGI pateikė ir žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje statistiką – per pastaruosius metus Lietuvoje žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai sulaukė didesnio visuomenės dėmesio, nors statistika rodo, kad nusižengimų skaičius iš esmės nesikeičia[2].
2024 m. Administracinių nusižengimų kodekso pagrindu buvo nubaustas 141 asmuo, dauguma dėl gyvūnų kankinimo, o pagal Baudžiamąjį kodeksą – dar 30 asmenų. Nepaisant panašių skaičių, policijos atstovai ir nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) pažymi, kad visuomenė tampa sąmoningesnė: gyventojai dažniau praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus, o tai leidžia institucijoms imtis veiksmų ir gerinti gyvūnų gerovę.
Nuo 2022 m. pabaigos įsigalioję teisės aktų pakeitimai užtikrina, kad gyvūnus, su kuriais buvo elgiamasi žiauriai, galima konfiskuoti, o jų savininkams nustatomas draudimas laikyti naujus gyvūnus.
2024 m. VMVT konfiskavo 156 gyvūnus iš 44 laikytojų, daugiausia šunis, taip pat kates, arklius ir jūros kiaulytes. Ši priemonė padeda užkirsti kelią pakartotiniam žiauriam elgesiui, o planuojami griežtesni gyvūnų laikymo reglamentai, pavyzdžiui, draudimas rišti šunis ar pančioti arklius, turėtų sumažinti prastų laikymo sąlygų atvejų.
Už vaiko nepriežiūrą – atsiperkama iki 300 eurų bauda?
Tuo tarpu pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, tėvai, neprižiūrintys savo atžalų gali „atsipirkti“ daug mažesnėmis baudomis, nei ši buvo skirta aukščiau paminėtai katę auginusiai moteriai.
Remiantis LR administracinių teisės pažeidimų kodeksu (ATP), jei tėvai ar globėjai neprižiūri vaikų arba palieka juos be tinkamos priežiūros, gali būti skiriama bauda nuo ~60 iki 300 eurų (priklausomai nuo situacijos).
Tais atvejais, kai vaikas dėl nepriežiūros patiria pavojų, bauda gali būti didesnė, taip pat gali būti įspėjimas ar pareiga dalyvauti mokymuose apie tėvystę.
Tačiau jei vaiko nepriežiūra sukelia sunkią žalą sveikatai ar net mirtį, tokiu atveju vaiko tėvams ar globėjams jau yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, įskaitant laisvės atėmimą iki kelių metų.
Konkrečiai, BK 166 straipsnis numato šias bausmes:
- Neprižiūrėjimas, sukeliantis pavojų sveikatai ar gyvybei – baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
- Jei veiksmas sukėlė sunkią žalą ar mirtį – laisvės atėmimas iki 8 metų.
