Lietuvos sporte viešai atskleisti seksualinio smurto atvejai: organizacijos ragina kurti nepriklausomą apsaugos sistemą
Kurį laiką prislopus informaciniam srautui apie LGBTQ+ bendruomenės teises bei vienalytę partnerystę, dabar Lietuvoje kelią į didžiausias aktualijas braunasi seksualinio smurto sporte tema. 30 organizacijų, veikiančių lygių galimybių ir žmogaus teisių srityje, kreipėsi į valdžios institucijas ragindamos kurti centralizuotą ir nepriklausomą sistemą pranešimams apie seksualinį priekabiavimą ir smurtą sporto sektoriuje.
Tarp pasirašiusiųjų – Ribologija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Moterų informacijos centras ir Kovos su prekyba žmonėmis bei išnaudojimu centras. Organizacijos pabrėžia, kad viešai atskleisti seksualinio priekabiavimo atvejai įvairiose sporto šakose rodo sisteminę problemą, ypač kai nukentėjusios yra nepilnametės sportininkės[1].
Tokiais veiksmais esą siekiama įsteigti nacionalinę, nepriklausomą sistemą, kurioje būtų fiksuojami pranešimai apie seksualinį priekabiavimą, teikiama pagalba nukentėjusiems ir vykdomi tyrimai. Visoms sporto organizacijoms turėtų būti privaloma politika dėl saugios aplinkos, seksualinio priekabiavimo, smurto ir etiško elgesio, o organizacijoms, kurios ignoruoja nukentėjusiųjų pranešimus, būtų taikomos sankcijos.
Sportininkės jaučiasi nesaugiai dabartinėje sistemoje?
Treneriai, vadovai ir darbuotojai turėtų praeiti mokymus apie seksualinio priekabiavimo atpažinimą, lyčių lygybę ir vaiko teisių apsaugą, o reguliarios anoniminės sporto bendruomenės apklausos padėtų identifikuoti rizikas ir stebėti situacijos pokyčius.
Pastaraisiais metais Lietuvoje viešai aptarti keli sunkių seksualinių nusikaltimų atvejai sporte. Neseniai Lietuvos raitelis buvo nuteistas dėl merginos iš Suomijos išžaginimo Alytaus rajone. Pernai Lietuvos krepšinio federacijoje treneris Rimantas Grigas buvo kaltinamas galimai seksualiai nederamu elgesiu su žaidėjomis. Komisija nenustatė priekabiavimo, tačiau treneriui skirtas įspėjimas, o prieš tai jis pasitraukė iš rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų.
Organizacijos kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Nacionalinę sporto agentūrą, Seimo Žmogaus teisių komisiją, parlamento Jaunimo ir sporto reikalų komisiją, Lietuvos tautinį olimpinį komitetą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, ragindamos nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti realią apsaugą nuo seksualinių nusikaltimų sporto sektoriuje, ypač nepilnamečiams.
Skandalas NŠA – įstaigos pavaduotojas įtariamas seksualiniu priekabiavimu
Praėjusį penktadienį paviešintos Nacionalinės švietimo agentūros komisijos išvados dėl darbuotojų skundų sukėlė pasipiktinimą. Darbuotojos teigia, kad pavaduotojas Renaldas Čiužas darė spaudimą, kritikavo jų darbą, naudojosi nepriimtinomis seksualinio pobūdžio pastabomis, o komisija nepateikė aiškaus tikslingo ir sistemingo smurto įrodymo[2].
Dėl to R. Čiužas nebuvo nušalintas nuo pareigų, nors laikinai nebekuruoja dviejų departamentų. Pedagoginių darbuotojų departamento direktorė Nijolė Valikonė ir specialistė Audronė Razmantienė teigia, kad po komisijos išvadų jaučiasi dar nesaugiau, nes nebuvo imtasi veiksmingų priemonių užtikrinti saugią darbo aplinką.
Pavaduotojas kategoriškai neigia kaltinimus ir tvirtina, kad reikalavimai vykdyti darbus nėra smurtas, o tariamas seksualinis priekabiavimas jam nebūdinga praktika. NŠA direktorius Simonas Šabanovas sako, kad sprendimai priimti remiantis komisijos išvadomis: dalies departamentų valdymas perduotas kitai pavaduotojai, darbuotojams sudaryta galimybė gauti psichologinę pagalbą, o ateityje planuojami papildomi mokymai apie psichologinio ir seksualinio priekabiavimo prevenciją.
Švietimo ministrė Raminta Popovienė pažymėjo, kad ministerija stebės, ar laikomasi etikos principų ir užtikrinama emociškai saugi darbo aplinka.
Darbe, studijose, net pas gydytoją: seksualinį smurtą patiria ir išsilavinusios moterys
Dar rugsėjo mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) nustatė, kad kas antra moteris Lietuvoje patiria seksualinį smurtą arba kitokį nederamą elgesį. Tyrimai rodo, kad ypač pažeidžiamos jaunos moterys nuo 18 iki 29 metų, o aukštas išsilavinimas ar vadovaujamos pareigos nė kiek neapsaugo – net trys iš keturių moterų vadovaujančiose pozicijose susiduria su priekabiavimu darbo aplinkoje iš kolegų, viršininkų ar klientų.
Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti subtiliai, bet agresyviai: apkabinimai kabinete, komentarai apie išvaizdą, kvietimai į namus ar nepriimtini prisilietimai net mokymosi ar gydymo aplinkoje. LGKT pabrėžia, kad pagrindinis bruožas – elgesys yra nepageidaujamas ir žeminantis.
Tokios patirtys turi rimtų pasekmių – aukos jaučiasi pažemintos, kaltos, bejėgės, gali prarasti pasitikėjimą savimi, patirti psichikos ar fizinės sveikatos sutrikimų, o tai atsiliepia darbui, studijoms ir karjerai. Nors Lietuvos įstatymai numato darbdavių atsakomybę už saugią aplinką, o priekabiavę asmenys gali būti baudžiami ar atleisti, dauguma moterų apie tai nepraneša, bijodamos karjeros pasekmių, kolegų pašaipų ar visuomenės kaltinimų.
LGKT ragina aiškiai pasakyti, kad elgesys nepriimtinas, rinkti įrodymus ir kreiptis pagalbos į darbdavį, švietimo įstaigos vadovus ar kontrolieriaus tarnybą.
