Leidimo gyventi galima netekti ir turint skolų ar dirbant nelegaliai
Švedija žengia dar vieną žingsnį griežtesnės migracijos politikos link. Šalies parlamentas priėmė įstatymą, kuris leis valdžios institucijoms panaikinti imigrantams išduotus leidimus gyventi ne tik už padarytus nusikaltimus, bet ir dėl kitų netinkamo elgesio formų. Tarp jų – nesumokėtos skolos, mokesčių vengimas, nelegalus darbas ar ryšiai su ekstremistinėmis organizacijomis.
Naujasis reguliavimas išsiskiria tuo, kad bus taikomas ne tik ateityje teikiamoms paraiškoms, bet ir jau išduotiems leidimams. Tai reiškia, kad Migracijos agentūra galės iš naujo vertinti anksčiau priimtus sprendimus ir, radusi pažeidimų, inicijuoti leidimo panaikinimą[1].
Įstatymas priimtas dešiniųjų vyriausybei tęsiant pažadus mažinti imigraciją ir griežčiau kontroliuoti užsieniečių integraciją. Valdantieji teigia, kad teisė gyventi Švedijoje turėtų būti siejama ne tik su įstatymų laikymusi, bet ir atsakingu elgesiu visuomenėje.
Kritikai perspėja: ribos neaiškios, o pasekmės – rimtos
Nors valdžia sprendimą vadina būtina priemone tvarkai užtikrinti, žmogaus teisių organizacijos ir opozicija įžvelgia pavojų. Jų teigimu, įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, koks elgesys gali tapti pagrindu netekti leidimo gyventi, todėl atsiranda rizika skirtingai interpretuoti taisykles.
Organizacija „Civil Rights Defenders“ pabrėžia, kad žmonės gali nežinoti, kokie jų veiksmai ar net vieši pasisakymai ateityje bus vertinami kaip netinkami. Pasak aktyvistų, toks teisinis neapibrėžtumas gali pakenkti teisinės valstybės principams ir lygybei prieš įstatymą.
Tuo metu Švedijos vyriausybė laikosi griežtos pozicijos. Migracijos ministras Johanas Forssellas yra pareiškęs, kad tie, kurie nesilaiko visuomenės taisyklių ir nevykdo savo pareigų, neturėtų tikėtis galimybės pasilikti šalyje. Leidimų panaikinimo klausimus nagrinės Migracijos agentūra, o jos sprendimus bus galima apskųsti migracijos teismui.
ES pradėjo didžiausią migracijos sistemos pertvarką per dešimtmetį
Tuo tarpu penktadienį ES mastu įsigaliojo vienas svarbiausių migracijos politikos reformų paketų per pastarąjį dešimtmetį – Migracijos ir prieglobsčio paktas. Juo siekiama sukurti vieningesnę migracijos valdymo sistemą visose Bendrijos valstybėse, sustiprinti išorės sienų apsaugą, paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir užtikrinti didesnį valstybių narių solidarumą.
Naujosios taisyklės numato privalomą neteisėtai ES sienas kertančių asmenų registraciją ir saugumo patikras, taip pat greitesnes procedūras tiems migrantams, kurių prašymai dėl tarptautinės apsaugos laikomi neperspektyviais arba kurie gali kelti grėsmę saugumui.
Kartu naujasis paktas sukėlė diskusijų dėl žmogaus teisių apsaugos. Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos nevyriausybinės organizacijos paragino šias šalis peržiūrėti migrantų apgręžimo pasienyje su Baltarusija praktiką, teigdamos, kad kiekvienam asmeniui turi būti sudaryta galimybė individualiai pateikti prieglobsčio prašymą.
Organizacijos taip pat ragina užtikrinti didesnę žmogaus teisių apsaugą visais migracijos procedūrų etapais – nuo prieglobsčio nagrinėjimo iki galimo sulaikymo ar grąžinimo, pabrėždamos teisinės pagalbos ir nepriklausomos stebėsenos svarbą.
Lietuva priims 58 migrantus iš Kipro
Tuo tarpu praėjusį penktadienį Lietuva ir Kipras susitarė, kaip įgyvendins ES Migracijos ir prieglobsčio pakte numatytą solidarumo mechanizmą. Pasirašytame memorandume numatyta, kad Lietuva iš Kipro priims 58 migrantus, o dalį savo įsipareigojimų padengs finansiniu įnašu[2].
Susitarimas pasirašytas neformalaus ES vidaus reikalų ministrų susitikimo metu, o, anot Migracijos departamento, jis padės sklandžiau įgyvendinti naująsias Bendrijos migracijos taisykles.
Pagal susitarimą Kipras pasirūpins perkeliamų asmenų registracija, dokumentų parengimu, medicininėmis patikromis ir kita organizacine pagalba. Tuo metu Lietuva likusią solidarumo mechanizmo dalį padengs 1,14 mln. eurų įnašu. Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė teigė, kad Lietuva remia ES migracijos pakto tikslus ir šį susitarimą vertina kaip šalies pasirengimo prisidėti prie bendrų Europos sprendimų bei atsakomybės pasidalijimo pavyzdį.
