NATO išveda visą misiją iš Irako po Irano smūgių Vakarų bazėms
NATO paskelbė išvedusi visą savo patariamosios misijos personalą iš Irako. Sprendimas priimtas augant įtampai regione ir po Irano atakų prieš Vakarų karines bazes šalyje. Aljansas nurodė, kad visi kariai perkelti iš Artimųjų Rytų į Europą.
NATO duomenimis, iš Irako išvyko keli šimtai karių iš įvairių sąjungininkių ir partnerių šalių. Tarp jų buvo ir ne NATO nariai, tokie kaip Austrija ir Australija. Perkėlimas įvykdytas bendradarbiaujant su Irako valdžia ir kitais partneriais.[1]
Aukščiausias NATO pajėgų Europoje vadas Alexus Grynkewich padėkojo už saugų karių perkėlimą. Jis pabrėžė, kad misijos nariai išliko profesionalūs ir tęsė darbą net ir sudėtingomis sąlygomis. NATO misija Irake buvo ne kovinė ir skirta stiprinti vietos saugumo pajėgas.
Ši misija buvo įkurta 2018 metais Irako prašymu. Jos tikslas buvo padėti kovoti su terorizmu ir stiprinti Irako saugumo struktūras. NATO kariai nedalyvavo tiesioginiuose koviniuose veiksmuose.
Misija bus tęsiama Europoje, šalys evakuoja savo karius iš regiono
Nors kariai išvesti, pati NATO misija nenutraukiama. Ji bus tęsiama iš karinės vadavietės Neapolyje Italijoje. Aljansas pabrėžia, kad tai leidžia išlaikyti veiklą sumažinant riziką personalui.
Šis NATO sprendimas sutapo su atskirais valstybių veiksmais. Lenkija, Ispanija ir Kroatija paskelbė apie savo karių išvedimą iš regiono dėl saugumo situacijos. Tai rodo platesnį pasitraukimą iš Artimųjų Rytų konflikto zonos.
Ispanijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai buvo perkelti į Turkiją ir kitas saugias vietas. Apie šimtą karių anksčiau buvo perdislokuoti į saugią zoną Turkijoje, o likusieji vėliau išgabenti. Jie turėtų grįžti į Ispaniją iš Incirliko bazės.[2]
Ispanijos kariai dalyvavo tiek NATO misijoje, tiek JAV vadovaujamoje operacijoje prieš džihadistines grupuotes. Jų užduotis buvo mokyti ir aprūpinti Irako saugumo pajėgas kovai su „Islamo valstybe“. Evakuacija pradėta dėl blogėjančios saugumo padėties regione.
Konfliktas plečiasi: auga įtampa Libane ir nesutarimai tarp sąjungininkų
Kovo 13 dieną per Irano ataką prieš karinę bazę Erbilyje žuvo prancūzų karys, dar mažiausiai šeši buvo sužeisti. Tai pirmos Europos aukos nuo konflikto pradžios. Šis incidentas dar labiau sustiprino susirūpinimą dėl saugumo regione.
Konfliktas kilo po JAV ir Izraelio smūgių Iranui ir sparčiai išplito visame regione. Pasekmės ypač juntamos Libane, kur situacija apibūdinama kaip kritinė. Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas nurodė, kad šalyje žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti namus.
Ministras taip pat kritikavo Izraelio veiksmus Libane, įskaitant tiltų griovimą ir teritorijų izoliavimą. Jo teigimu, tai prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei. Kartu jis pasmerkė ir „Hezbollah“ raketų atakas bei pabrėžė būtinybę užtikrinti medicininę pagalbą civiliams.[3]
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo NATO sąjungininkus dėl nenoro aktyviau prisidėti prie operacijų. Jis pavadino aljansą „popieriniu tigru“ ir kaltino partnerius vengiant atsakomybės. Kritika susijusi su pastangomis užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumą, kuris yra itin svarbus pasaulinei prekybai nafta.
