Gyvybės pėdsakai Marse? Perseverance atradimas suintrigavo mokslininkus
Ar Marse kada nors egzistavo gyvybė? Planetos mokslininkai šios galimybės neatmeta, nors tiesioginių įrodymų kol kas nėra. Po kelių metų tyrinėjimų Raudonojoje planetoje NASA marsaeigis „Perseverance“ užfiksavo neįprastus darinius Marso uolienose: dėmes, kurios, anot tyrėjų, gali būti vieni rimčiausių pėdsakų, kad prieš milijonus metų planetoje galėjo egzistuoti organinė gyvybė. Šie neįprasti žymėjimai primena „leopardo kailio dėmes“ ir buvo aptikti senovinės upės dugne. Mokslininkai teigia, kad šie dariniai galėjo susiformuoti per chemines reakcijas, kuriose galėjo dalyvauti mikrobai[1].
„Jeigu tokias žymes pamatytume Žemėje, jas interpretuotume kaip mikrobinės veiklos rezultatus,“ – teigė Londono Imperatoriškojo koledžo profesorius Sanjeev Gupta, vienas tyrimo autorių. – „Tai dar nereiškia, kad radome gyvybę, tačiau tai labai svarbus žingsnis jos paieškos link.“
Marsaeigis atliko detalią uolienų analizę naudodamasis įrengtais laboratoriniais prietaisais ir perdavė duomenis į Žemę. Tačiau vien šių duomenų nepakanka – norint galutinai patvirtinti ar paneigti gyvybės buvimą Marse, uolienų mėginiai turės būti pargabenti į Žemę.
NASA ir Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja tokią misiją, tačiau jos įgyvendinimas kol kas neaiškus dėl numatomų JAV federalinio biudžeto mažinimų 2026 metais. Nepaisant to, šis atradimas jau laikomas vienu rimčiausių pastarųjų metų požymių, galinčių rodyti gyvybės egzistavimą Raudonojoje planetoje, ir atveria naujus kelius tolimesniems tyrimams. Mokslininkai taip pat tiria galimybę, kad tokie mineralai galėjo susiformuoti ir be mikrobų – natūralių geologinių procesų metu, tačiau tokie procesai dažnai primena biologines reakcijas.
Senovinės upės slėnyje slypi galimi atsakymai apie gyvybę Marse
Nuo 2021 metų, kai „Perseverance“ nusileido Jezero krateryje, marsaeigis tyrinėja aplinką, kurioje prieš 3,5 milijardo metų gausiai tekėjo vanduo. Tuomet aktyvios upės nešė dumblą, smėlį ir žvyrą į krateryje telkšojusį ežerą. Per ramias periodų fazes nuosėdos nusistovėdavo ir galiausiai virsdavo uolienomis, tarp kurių buvo molingos, rūdžių spalvos klintys. Šios uolienos dabar leidžia mokslininkams atkurti senovinės Marso hidrologijos istoriją[2].
Tyrinėdamas Neretva Vallis upės kanalą, „Perseverance“ pasiekė vadinamąją Bright Angel formaciją — uolienų atodangas, susidariusias po to, kai ežerai ir upės išdžiūvo. 2024 m. liepą marsaeigis paėmė mėginį iš „Cheyava Falls“ uolos šiaurinėje regiono dalyje. Būtent čia buvo aptiktos dvi išskirtinės struktūros: smulkios juodos dėmelės, pramintos „aguonos grūdeliais“, ir žiedinės dėmės su tamsiais kraštais, vadinamos „leopardo dėmėmis“.
Šių darinių forma ir tarpai tarp jų rodė, kad jie nesusidarė natūraliai kaip mineralų grūdai. Mokslininkai mano, kad tai gali būti „redokso reakcijų“, elektronų pernašos metu vykstančių cheminių procesų, rezultatas. Tokios reakcijos dažnai siejamos su mikrobinės veiklos pėdsakais Žemėje, todėl jų buvimas Marse kelia klausimą, ar panašūs biologiniai procesai galėjo vykti ir Raudonojoje planetoje.
Perseverance taip pat tyrė šių uolienų cheminę sudėtį. Mokslininkai mano, kad tai gali būti vieni ryškiausių požymių, leidžiančių manyti apie galimą senovinės Marso gyvybės egzistavimą. Šis radinys dar labiau įdomus tuo, kad jis atsirado senovinės upės dugne — vietoje, kurioje prieš milijardus metų buvo gausu vandens ir kur mikrobinė gyvybė galėjo turėti sąlygas vystytis.
Potencialūs mikrobinės veiklos ženklai kelia naujas hipotezes
„Perseverance“ pasitelkė SHERLOC instrumentą, kuris Cheyava Falls uoloje aptiko organinio anglies pėdsakų. Kartu PIXL spektrometras nustatė mineralų pasiskirstymą. Paaiškėjo, kad „aguonos grūdeliai“ ir „leopardo dėmių“ kraštai praturtinti geležimi ir fosforu, o branduoliai — geležimi ir siera. Mokslininkai mano, kad tai gali būti mineralai vivianitas (geležies fosfatas) ir greigitas (geležies sulfidas), kurie Žemėje dažnai susidaro tada, kai mikrobai skaido organines medžiagas[3].
Toks derinys su organine anglimi leidžia manyti, jog panaši mikrobinė veikla galėjo vykti ir Marse. „Ne vien mineralai, bet jų išsidėstymas rodo, kad jie galėjo formuotis vykstant geležies ir sieros redokso ciklams,“ – sakė Michael Tice, Teksaso A&M universiteto geologas. – „Žemėje tokie procesai dažnai siejami su mikrobais, kurie skaido organiką ir „kvėpuoja“ rūdimis ar sulfatais. Jų buvimas Marse kelia klausimą: ar panašūs procesai galėjo vykti ir ten?“
Vis dėlto Cheyava Falls radiniai dar nėra galutinis įrodymas, kad Marse tikrai buvo gyvybė. Todėl jie vadinami „potencialiu biosignatūru“ — struktūra ar medžiaga, galinčia turėti biologinę kilmę, bet reikalaujančia papildomų tyrimų. Nors vivianitas ir greigitas teoriškai gali susidaryti ir be gyvybės, geologiniai tyrimai rodo, kad šios uolienos niekada nebuvo kaitintos tokiu būdu, kuris galėtų suformuoti „aguonos grūdeliai“ ir „leopardo dėmes“.
Jeigu hipotezė pasitvirtins, tai reikštų, kad mikrobai Marse galėjo egzistuoti tuo pačiu metu, kai gyvybė tik pradėjo rastis Žemėje. NASA ir ESA planuoja misiją, kurios tikslas — pargabenti Marso uolienų mėginius į Žemę, tačiau projektas vis dar tik projektavimo stadijoje. Tikimasi, kad reali analizė galėtų prasidėti apie 2030 metus ar dar vėliau, o tolimesni atradimai gali kardinaliai pakeisti supratimą apie gyvybės atsiradimą Saulės sistemoje.
